Įsigaliojus ligos pašalpų mokėjimo tvarkai, pagal kurią nuo trečiosios ligos dienos „Sodra” moka vos 40 proc. žmogaus atlyginimo, išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius mažėja, o medikai pastebi, kad daugėja sunkių ligonių ir didėja valstybės išlaidos užleistiems atvejams gydyti.
Žmonės vengia likti namie ir pasiimti nedarbingumo pažymėjimą net ir sirgdami gripu, nes jiems tai tapo finansiškai labai nuostolinga. Tuo tarpu darbas neretai akivaizdžiai trukdo jiems išgyti ir, gripo atveju, net gresia rimtomis komplikacijomis.
Kaip „Respublikai” teigė Vilniaus infekcinės universitetinės ligoninės, kurioje gydoma daugiausia gripu sergančių suaugusiųjų, Priėmimo skyriaus vedėjas Anatolijus Žitkovskis, blogiausia, kad žmonės, pajutę gripo simptomus, neguli lovoje ir nesikreipia į šeimos gydytoją, o vaikšto į darbą. „Pas mus jie atvažiuoja tik ketvirtą penktą ligos dieną, kai jau prasideda komplikacijos”, - sakė gydytojas.
Nedarbingumas - telefonu
Palankesnes sąlygas gripo epidemijos metu ramiai sirgti žmonėms nusprendė sudaryti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai. Jų įsakymu nuo gruodžio 2 d., šalyje siaučiant gripo epidemijai, žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse.
Planuojama, kad, įvertinęs pateiktą informaciją apie paciento būklę, gydytojas asmens sveikatos istorijoje aprašys nusiskundimus, pateiks pacientui rekomendacijas, kaip gydytis, kokio režimo laikytis. Nesant būtinybės jo gydyti stacionariai, medikas paskirs vėlesnę atvykimo į gydymo įstaigą datą - ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų nuo kreipimosi telefonu.
Sirgti - neapsimoka
Tad nedarbingumo pažymėjimą dabar gauti paprasčiau. Tačiau klausimas, ar tikrai visi tie, kurie serga gripu, šia lengvata naudosis? Vis dėlto faktas tas, kad kiekvienas žmogus pats turi nuspręsti, reikalingas jam nedarbingumo pažymėjimas ar ne. O sprendimas dėl nedarbingumo pažymėjimo neretai būna paremtas tiesiog finansiniais skaičiavimais - pasiėmęs jį žmogus netenka nemažos dalies darbo užmokesčio...
Mat nuo gegužės 1-osios pasikeitė ligos pašalpos mokėjimo tvarka. Anksčiau ligos pašalpa dvi pirmąsias nedarbingumo dienas būdavo mokama iš darbdavio lėšų, o nuo trečiosios dienos mokėjo „Sodra” ir jos pašalpa siekė 85 proc. darbo užmokesčio.
Tačiau šių metų balandį Seimas sumažino „Sodros” išmokas sergantiems darbuotojams. Seimo priimtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos numato, kad už pirmas dvi darbuotojo ligos dienas pašalpą (80-100 proc. algos dydžio) moka darbdavys, vėliau „Sodra”. Pastaroji už 3-7 ligos dienas moka 40 proc. darbo uždarbio, o nuo 8 dienos iki pasveikimo - 80 proc. darbo užmokesčio.
Tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys, svarstant ligos pašalpos mokėjimo pakeitimus, tvirtino, kad ligos pašalpas mažinti reikia, nes nėra pinigų joms mokėti. Tikėtasi, kad dėl naujos tvarkos „Sodra” šiais metais sutaupytų 77 mln. litų, o kitais metais - 150 mln. litų.
Anot medikų, vos įsigaliojusi naujoji tvarka smarkiai paveikė pacientų srautus - eilės poliklinikose sumažėjo. Žmonės vengia imti nedarbingumo pažymėjimą, nes jiems tai finansiškai nuostolinga. Tie žmonės, kurie neketina imti nedarbingumo pažymėjimo, gydosi patys. Medikai pastebi, kad poliklinikose rečiau pasirodo netgi lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai. Blogiausia, kad dėl nedarbingumo pažymėjimo žmonės vengia kreiptis net tuomet, kai darbas akivaizdžiai trukdo jiems išgyti. Medikai pastebi, kad padaugėjo sunkių ligonių, o kartu padidėjo valstybės išlaidos užleistiems atvejams gydyti.
Sergančiųjų mažėja
„Sodros” atstovų „Respublikai” pateiktais duomenimis, pernai gegužės-rugsėjo mėnesiais buvo užfiksuota beveik 261 tūkst. nedarbingumo atvejų. Tuo tarpu šiemet per tą patį laiką - nuo gegužės pirmosios, kai įsigaliojo nauja nedarbingumo apmokėjimo tvarka, iki spalio mėnesio - nedarbingumo atvejų užfiksuota maždaug 100 tūkst. mažiau, t.y. apie 164 tūkst.
„Sodros” specialistai mano, kad išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo apdraustųjų skaičiaus ir draudžiamųjų pajamų dydžio mažėjimas, taip pat įstatymų, reglamentuojančių ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas ir jų mokėjimą, pasikeitimai.
„Respublikai” pasidomėjus, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) valdininkai nemano, kad keičiant Ligos ir motinystės įstatymą buvo padaryta klaida, ministerijos Ryšių su visuomene skyrius atsakė, kad ligos pašalpų apmokėjimas buvo pakeistas, siekiant mažinti piktnaudžiavimą trumpalaikiais, nebūtinais nedarbingumo pažymėjimais.
„Iki tol daug darbdavių skųsdavosi, kad nedarbingumo pažymėjimas kai kuriems darbuotojams būdavo priemonė pasiimti laisvo laiko, susitvarkyti buitinius reikalus, grybauti ar uogauti; taip pat šitaip buvo sudaroma nepagrįsta našta „Sodros” biudžetui. Tad, pakeitus apmokėjimo tvarką, tikėtasi, kad žmonės ims nedarbingumo pažymėjimus būtent tada, kai reikia”, - dėstoma SADM pozicija.
Išlaidos didėja
SADM Ryšių su visuomene skyriaus „Respublikai” pateiktais duomenimis, per 2008 m. trečią ketvirtį „Sodra” išmokėjo 148,8 tūkst. litų ligos pašalpų, o per 2009 m. trečią ketvirtį „Sodra” - 103,3 litų ligos pašalpų, t.y. 45,5 tūkst. mažiau. Vadinasi, ministerijos duomenimis, „Sodrai” sutaupyti pavyko.
Tuo tarpu „Sodros” pateiktais duomenimis, per 9 šių metų mėnesius priskaičiuota ligos pašalpų suma sudarė apie 510 mln. litų, per tą patį 2008 m. laikotarpį - 469,2 mln. litų. Vadinasi, pakeitus ligos pašalpų mokėjimo tvarką „Sodra” pašalpoms išleido dar ir daugiau biudžeto pinigų. Kaip „Respublikai” aiškino „Sodros” atstovai, taip atsitiko todėl, kad per devynis 2009 m. mėnesius prailgėjo vieno ligos atvejo trukmė - vidutiniškai iki 14,83 dienos, o per 2008 m. 9 mėnesius buvo 12,5 dienos.
Nors apmokėtų ligos dienų skaičius pakito nežymiai - 6,5 mln. dienų per devynis šių metų mėnesius ir 6,9 mln. dienų per devynis 2008 m. mėnesius - vidutinė 1 dienos pašalpa padidėjo nuo 67,3 lito 2008 m. iki 79,2 lito 2009 m. Taip yra todėl, kad ligos pašalpa skaičiuojama pagal užpraeito nuo ligos pradžios ketvirčio pajamas, t.y. 2009 m. I ketvirtį pašalpa skaičiuojama atsižvelgiant į 2008 m. III ketvirtį gautas pajamas, 2009 m. II ketvirtį - pagal 2008 m. IV ketvirtį gautas pajamas. Tad susirgus 2009 m. III ketvirtį ligos pašalpa buvo skaičiuojama pagal 2009 m. I ketvirtį gautas pajamas, o jos dar buvo gana didelės - vidutinis darbo užmokestis siekė apie 2 tūkst. litų.
Užfiksuotų nedarbingumo atvejų skaičius
2008 m. 2009 m.
Gegužė 59482 43993
Birželis 53308 33536
Liepa 54399 31354
Rugpjūtis 43367 26329
Rugsėjis 50334 29348
Iš viso 260890 164560
Aida VALINSKIENĖ
