Pasak jo, tai reiškia, kad „Gazprom“ neprieštarauja dujų tiekimo ir perdavimo veiklų atskyrimui Europoje.
„Gazprom“ keičia savo poziciją iš tokios labai kietos, tiesmukos į manevringesnę poziciją, bet nereikia manyti, kad jis atsisako savo interesų. Tiesiog veiksmų pobūdis, manau, pasikeis, bet tikslai (lieka) - išlikti tam tikru įtakos veiksniu Europoje, kaip pagrindiniu dujų tiekėju. Tiesiog tai bus bandoma daryti lankstesnėmis priemonėmis“, - BNS teigė A.Sekmokas.
Jo manymu, ieškinio atsisakymas taip pat parodo, kad „Gazprom“ neprieštarauja trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimui Europoje.
„Atsisakymas ieškinio, kad Lietuva padarė „Gazprom“ nuostolį, turi platesnį precedentą. Tai iš esmės reiškia, kad „Gazprom“ neprieštarauja trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui Europos šalyse. Pirmas pripažinimas, kad „Gazprom“ susitaiko su paketu, buvo pietų srauto („South Stream“ -BNS) atsisakymas, kadangi Europa laikėsi nuomonės, kad jam turi būti taikomos paketo nuostatos. O antra grandis - ieškinio atsisakymas“, - aiškino A.Sekmokas.
Anot jo, šis „Gazprom“ žingsnis tikriausiai neturės įtakos Lietuvos bylinėjimuisi dėl 1,5 mlrd. eurų permokos už dujas su „Gazprom“ Stokholmo arbitraže, tačiau tai sukuria palankesnį foną.
„Tai duoda šiaip jau tokį pozityvų foną „Gazprom“ pozicijoje, kad „Gazprom“ ieško tam tikro sutarimo. Tačiau tiesioginės įtakos arbitražui, aš nemanau, kad gali turėti. Tiesioginę įtaką arbitražui turėtų Europos Komisijos konkurencijos direktorato sprendimas, kad „Gazprom“ piktnaudžiavo savo padėtimi. Toks sprendimas nulemtų Stokholmo arbitražą Lietuvos naudai neabejotinai“, - teigė jis.
Jo nuomone, EK galėjo siekti, kad „Gazprom“ atsisakytų savo ieškinio prieš Lietuvą, todėl buvo pristabdytas Komisijos tyrimas dėl jo taikytų per didelių kainų Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse.
„Galbūt tyrimas buvo pristabdytas, siekiant, kad „Gazprom“ atsisakytų savo pozicijos trečiojo paketo atžvilgiu - to negalima atmesti. Ir tame kontekste, matyt, tikėtis tokios aštrios šalių pozicijos arbitraže tikimybė yra mažesnė. Yra tikimybė, kad kažkuria dalimi Stokholmo arbitražas gali tenkinti Lietuvos ieškinį - toks dabar fonas. Tačiau arbitražo sprendimai nebūtinai priklauso nuo fono“, - BNS sakė A.Sekmokas.
Siekdamas sustabdyti arba užkirsti kelią „Gazprom“ iš dalies valdytos bendrovės „Lietuvos dujos“ pertvarkai, bylą prieš Lietuvą UNCITRAL Hagos arbitraže „Gazprom“ inicijavo 2012 metais, teigdamas, kad Lietuva pažeidė sutartį dėl investicijų skatinimo, atskirdama „Lietuvos dujų“ veiklas pagal ES reikalavimus.
„Gazprom“ pernai birželį pasitraukus iš „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcininkų, ginčas neteko prasmės. Lietuvos dujų sektoriaus pertvarka, kuriai „Gazprom“ labai priešinosi, galutinai baigta spalio pabaigoje, nuo bendrovės „Lietuvos dujos“ atskyrus dujų tiekimo veiklą ir įkūrus įmonę „Lietuvos dujų tiekimas“. 2013 metais nuo „Lietuvos dujų“ buvo atskirta dujų perdavimo įmonė „Amber Grid“.
Stokholmo arbitražas šiuo metu nagrinėja 1,5 mlrd. eurų vertės Vyriausybės ieškinį prieš „Gazprom“ dėl Lietuvai 2004-2012 metais taikytos per didelės dujų kainos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
