Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
eiline propaganda palygink 3 000 000 ir 9400-kuriuos dar reiktu patikrinti !!!
palaike,palaiko ir palaikys !!!
to:TAI LIETUVOS PASIDIDZIAVIMAS IR GARBE
Nuo kada Lietuvoje kekses vadinamos motinomis???
Pats Kedys, todėl, kad pats režisavo filmą su mergaite, sunaikino jos kaip liudininkės statusą.Gaila, tiesos tikriausia todėl nesužinosime.
Apsimetėlis pasisavinęs Pikaso vardą, šnekantis pompastiškais išsireiškimais,sudievinęs savo reikšmingumą .Kuklumu tikrai nepasižymi.Mėgėjas pašnekėti tautos vardu.
Didele pagarba buti tampomai apsauginiu ne pasiziuret i sona neleidzia tuoj stumia i autobuseli. Tai jei nekalta tai tegul i teisma ateina laisva ir kam tie advokatai jei tik liudytoja??
Per savaites komentarus kalbejo Puras aiskino kad labai blogai ten mergaitei tarp suaugusiu bet kazkaip nieko nepasako kaip jau jai bus gerai su mama juk matom kad ji saugoma daugiau nei Breivikas o kokios jos gyvenimo salygos ar zino ponas Puras?/ Zodziu Garliavoj blogai o jau su Stankunaite gerai. Tai matosi kad vaidina kad jiems rupi labai tas vaikas kad rupetu tokiu durnu istatymu nepriimtu kol nepasibaiks teismas
gimdyk laimute vaiku daugiau,juk ju taip reikia dedems linksmybems,uzsidirbsi daug pinigu.Vaikai bus ne Kedzio,todel galesi juos pardavineti kiek tik sirdis geidzia, uzsidirbsi daug pinigiuku...stiprybes laimute!!!
to TAI LIETUVOS PASIDIDZIAVIMAS IR GARBE
Visa Lietuva palaiko Stankunaite? Ar tu is kosmoso cia nukrites?
•PSICHOLOGINIS TERORAS PRIEŠ MERGAITĘ TĘSIASI. KAS UŽ TAI ATSAKYS?
Teroro prieš mergaitę ištakos matosi jos prisiminimuose apie savo kraupią patirtį. Būtent tada pasireiškė Laimos Stankūnaitės šlykšti įtaka savo dukrai, liepiant jai "nieko nekalbėti" , "pakentėti, kai skauda gerklytę", meluoti apie "dėdžių" vardus ir t.t. Mamos bandymus uždaryti mergaitę vaikų namuose, neleidžiant jai pasimatyti su tėvu taip pat derėtų vertinti kaip teroro prieš mergaitę bandymus. Pasinaudojus tik "telefonine teise" mergaitė be globėjų žinios buvo uždaryta "pasigydyti" į "Vaikų raidos centrą". Nebuvo lengva sveikai mergaitei priverstinai nuolat gulėti lovoje... Nesunku suprasti, kad mergaitės skaudžiai pergyveno, nematydama nežinia kur buvusio tėčio ir koks buvo jos siaubas sužinojus, kad jos toks stiprus ir drąsus tėvelis rastas jau žuvęs. Tikiuosi, kad mergaitė buvo apsaugota nuo išsamesnės informacijos apie tai, kad , L.Stankūnaitės žodžiais, jis buvo "numestas kaip šuo" pamiškėje, prie Kauno marių. Kaip ir nuo visų tų paplavų, kurios buvo pilamas ant jo tėčio ir artimųjų galvų. Tačiau, net ir tuo atveju ji pajėgė suvokti, kad ji vėl turės keliauti iš saugių namų pas mamą, kur net savo seneliui Kedžiui nelinkėjo patekti dėl mažylei paaiškintų priežasčių.
Psichologinis teroras, kurio aštri fazė prasidėjo nuo "15min." teisėjo B.Versackio nutarties, tęsiasi iki šiandien. Ją labai raiškiai pratęsė vėlesnį Kėdainių, Panevėžio, Klaipėdos teismai, kurių nuosprendžiai įvairiausiomis siūlomos prievartos formomis liejosi iš antstolės S.Vaicekauskienės, advokato G.Černiausko, vaikių teisių "gynėjos" E.Žiobienės ir panašių "sistemai" tarnaujančių pareigūnų lūpų.
Bet kas, kas nesutikdavo paklusti "sistemai", buvo apdergiamas, skundžiamas ir niekinamas. Labiausiai dėl to kenčia mergaitės globėja N.Venckienė. Net ir Jonučių mokyklos direktoriui teko tai pajusti, nors jis jokiai įstatyminei normai nenusižengė. Mergaitė augdama vis labiau sukia, kokios grėsmės gali jai kilti palikus Klonio gatvę. Net ir mokykloje ji gali būti pagrobta, pažeidžiant jos teises ir interesus išlikti. Tokia grėsmė vis dar išlieka, o pareigūnų grasinimai vis intensyviau užpila įvairias žiniasklaidos priemones. Aišku, kad ne viską mergaitė apie tai sužino, tačiau mato, kaip tie dėdės ir tetos, susirinkę prie jos namo ją saugo. Ji pati jau prašo jos nepalikti ir būti šalia, kad jos vėl prievarta negrobtų. "Paklausykite mano melodijos, dėdės ir tetos. Ji jums skirta" - tikriausiai mąsto mergaitė. Esu įsitikinęs, kad jos lūkesčius jaučia visi dori Lietuvos žmonės. Ir jau ne tik Lietuvos... Kad ir kaip tyčiotusi iš Klonio gatvėje susirinkusių A.Ūso garbės ir L.Stankūnaitės interesų gynėjai, kad ir kaip juos nepagarbiai vadintų ar drąsintų save, kad jie nebijo "violetinės minios" - esmė yra kitokia. Už sąžiningą teisėsaugą ir teisingumą šalyje pakilo visuomenė taip, kaip ji dar nebuvo pakilusi nuo "Dainuojančios revoliucijos" laikmečio. Su tuo privalės skaitytis net ir pačios juodžiausios "sistemos" jėgos, nes jos supranta, kad gali būti nušluotos į istorijos šiukšlyną. Gal netgi anksčiau, negu jos tikisi. Turime gan brandžią Konstituciją, pakankamai įstatymų tam, kad tai įgyvendinti teisinėmis bei demokratinėmis priemonėmis. Turime sugebėti suskubti jomis pasinaudoti, kol "sistema" mūsų galutinai nesutrypė.
Teroro prieš mergaitę ištakos matosi jos prisiminimuose apie savo kraupią patirtį. Būtent tada pasireiškė Laimos Stankūnaitės šlykšti įtaka savo dukrai, liepiant jai "nieko nekalbėti" , "pakentėti, kai skauda gerklytę", meluoti apie "dėdžių" vardus ir t.t. Mamos bandymus uždaryti mergaitę vaikų namuose, neleidžiant jai pasimatyti su tėvu taip pat derėtų vertinti kaip teroro prieš mergaitę bandymus. Pasinaudojus tik "telefonine teise" mergaitė be globėjų žinios buvo uždaryta "pasigydyti" į "Vaikų raidos centrą". Nebuvo lengva sveikai mergaitei priverstinai nuolat gulėti lovoje... Nesunku suprasti, kad mergaitės skaudžiai pergyveno, nematydama nežinia kur buvusio tėčio ir koks buvo jos siaubas sužinojus, kad jos toks stiprus ir drąsus tėvelis rastas jau žuvęs. Tikiuosi, kad mergaitė buvo apsaugota nuo išsamesnės informacijos apie tai, kad , L.Stankūnaitės žodžiais, jis buvo "numestas kaip šuo" pamiškėje, prie Kauno marių. Kaip ir nuo visų tų paplavų, kurios buvo pilamas ant jo tėčio ir artimųjų galvų. Tačiau, net ir tuo atveju ji pajėgė suvokti, kad ji vėl turės keliauti iš saugių namų pas mamą, kur net savo seneliui Kedžiui nelinkėjo patekti dėl mažylei paaiškintų priežasčių.
Psichologinis teroras, kurio aštri fazė prasidėjo nuo "15min." teisėjo B.Versackio nutarties, tęsiasi iki šiandien. Ją labai raiškiai pratęsė vėlesnį Kėdainių, Panevėžio, Klaipėdos teismai, kurių nuosprendžiai įvairiausiomis siūlomos prievartos formomis liejosi iš antstolės S.Vaicekauskienės, advokato G.Černiausko, vaikių teisių "gynėjos" E.Žiobienės ir panašių "sistemai" tarnaujančių pareigūnų lūpų.
Bet kas, kas nesutikdavo paklusti "sistemai", buvo apdergiamas, skundžiamas ir niekinamas. Labiausiai dėl to kenčia mergaitės globėja N.Venckienė. Net ir Jonučių mokyklos direktoriui teko tai pajusti, nors jis jokiai įstatyminei normai nenusižengė. Mergaitė augdama vis labiau sukia, kokios grėsmės gali jai kilti palikus Klonio gatvę. Net ir mokykloje ji gali būti pagrobta, pažeidžiant jos teises ir interesus išlikti. Tokia grėsmė vis dar išlieka, o pareigūnų grasinimai vis intensyviau užpila įvairias žiniasklaidos priemones. Aišku, kad ne viską mergaitė apie tai sužino, tačiau mato, kaip tie dėdės ir tetos, susirinkę prie jos namo ją saugo. Ji pati jau prašo jos nepalikti ir būti šalia, kad jos vėl prievarta negrobtų. "Paklausykite mano melodijos, dėdės ir tetos. Ji jums skirta" - tikriausiai mąsto mergaitė. Esu įsitikinęs, kad jos lūkesčius jaučia visi dori Lietuvos žmonės. Ir jau ne tik Lietuvos... Kad ir kaip tyčiotusi iš Klonio gatvėje susirinkusių A.Ūso garbės ir L.Stankūnaitės interesų gynėjai, kad ir kaip juos nepagarbiai vadintų ar drąsintų save, kad jie nebijo "violetinės minios" - esmė yra kitokia. Už sąžiningą teisėsaugą ir teisingumą šalyje pakilo visuomenė taip, kaip ji dar nebuvo pakilusi nuo "Dainuojančios revoliucijos" laikmečio. Su tuo privalės skaitytis net ir pačios juodžiausios "sistemos" jėgos, nes jos supranta, kad gali būti nušluotos į istorijos šiukšlyną. Gal netgi anksčiau, negu jos tikisi. Turime gan brandžią Konstituciją, pakankamai įstatymų tam, kad tai įgyvendinti teisinėmis bei demokratinėmis priemonėmis. Turime sugebėti suskubti jomis pasinaudoti, kol "sistema" mūsų galutinai nesutrypė.
Garliavos mergaitės bylą teisėjas viešina „Facebooke“