Meda, Mile, Marge, Žibute, Juoduke, Žale - tokiais vardais gargždiškiai vadina šeimų maitintojas juodmarges ir žalmarges karves, kurios, kaip ir jų šeimininkai, turi pasus.
Pernai miestiečiai laikė 18, šiemet – tik 15 melžiamų karvių. Gargždiškiai prisimena, kad dar prieš 15-20 metų mieste buvo daugiau nei 100 karvių ir kaip jos iš ganyklos miesto pakraštyje būdavo vedamos Žemaitės gatve į kitą ganyklą lankoje prie Minijos. Anų ganyklų neliko, dabar miestiečiai kiekvienas kaip išmano, taip ir gano savo juodmarges ir žalmarges.
Išmaitina 10 žmonių
Pievoje netoli vandens bokšto nuo pavasario ganosi dvi karvės. Jų šeimininkė – Vyturių gatvės gyventoja Domicelė Dobrovolskienė. Žalmargė Meda ir juodmargė Milė, kurioms vardus sugalvojo D. Dobrovolskienės anūkai, maitina 10 šeimos narių. „Pieno, sūrių, varškės, sviesto neperku ne tik aš, bet ir dukrų šeimos. Jos gyvena Gargžduose. Kartais lieka vienas kitas litras ir parduoti. Pirkėjų ypač padaugėja birželį, kai sirpsta braškės. Kartais aplinkinių namų gyventojai net į pievą ateina pieno, kai melžiu karves, bet visiems tikrai neužtenka“, - pasakojo moteris, karves laikanti daugiau kaip 20 metų. Per tą laiką gargždiškė visokių karvių turėjusi: ir pieningų, ir nelabai. „Viena karvė per dieną duodavo 33 litrus pieno, kurio riebumas buvo 4,1 proc. Meda ir Milė kartu sudėjus tiek neduoda. Tačiau pieno užtenka ir sviestui, ir sūriams, ir varškei. Artėjant žiemai prisikraunu į šaldiklį pieno produktų, kad nereikėtų pirkti. Šaldyta varškė skiriasi tik tuo, kad būna rupesnė. Iš jos ir pyragus kepam, ir spurgas verdam“, - dalijosi patirtimi D. Dobrovolskienė. Karves dažniausiai ji melžia pati, bet jei reikia, pamelžia ir dukra.
Moteris pavasarį svarstė savo Medą ir Milę parduoti, nes laikyti karves mieste yra sunku - nėra kur ganyti, šienauti: „Šieną perku. Per žiemą sušeriu apie 20 rulonų šieno. Rulono kaina svyruoja nuo 18 iki 35 Lt. Pati neturiu kuo parsivežti, tad moku ir už atvežimą. Už vieną kilometrą šiemet mokėjau 1,7 Lt. Karvėms reikia ir vitaminų, ir mikroelementų, ir miltų. Tad išlaikyti jas irgi nemažai kainuoja.“
Susidūrė su kliūtimis
Jonas Vilutis iš Užuovėjos gatvės neseniai vieną karvę pardavė. „Pirkėjas klausė, kiek pieno duoda mano karvė. Sakiau, kad 15-16 litrų, o po trijų dienų paskambinęs juokėsi, kad jis gauna po 18 litrų. Pieno kiekis priklauso nuo ganyklos. Ta pati karvė geroje ganykloje gali keliais litrais daugiau duoti“, - pasakojo J. Vilutis. Dabar vyriškis laiko vieną karvę, kuri išmaitina apie 10 žmonių. Žiemai pieno produktų atsargų sakė nekaupiantis. Kai karvė nebeduoda pieno, nusiperka parduotuvėje. „Prieš devynerius metus laikiau 4 karves. Turėjau net pieno kvotą 11 tonų per metus. Tačiau kai mieste nebesupirko pieno ir pasiūlė jį pačiam vežti į Jokūbavą arba Kvietinius, numojau ranka – nebeapsimokėjo“, - pasakojo vyriškis. Buvo pradėjęs ir turguje pienu prekiauti. „Tada norint prekiauti buvo reikalaujama, kad tvarte nebūtų daugiau jokių kitų gyvulių ir paukščių. Taip ir susitvarkiau, bet prisiklausiau, kad yra daugiau griežtų reikalavimų, ir vieną karvę pardaviau“, - prisiminė J. Vilutis. Tada sužinojo, kad vienokie reikalavimai 1-2 karvių laikytojams, kitokie – ūkininkams. Pirmiesiems reikalavimai paprastesni.
Karvę J. Vilutis melžia pats ir dėl to vargo nejaučiąs. Melžti išmoko mokydamasis 8 klasėje. Žiemai šieną perka. Sako, kad 8 rulonų vienai karvei turėtų užtekti. Vasarą keli gargždiškiai savo karves gano lankoje prie Minijos. „Kolūkių laikais ten ganėsi 70-80 karvių, tad dabar 3-4 karvėms žolės tikrai užtenka“, - įsitikinęs J. Vilutis, spalio pradžioje karvę iš lankos prie Minijos parsivedęs į tvartą. Ar ateityje laikys tik vieną karvę, ar dvi, ar tris, vyriškis sakė nežinąs: „Pagyvensim – pamatysim.“
Žada parduoti
„Kaip šiemet reikės iššerti Margę ir Žibutę, neišmanau. Šienas toks prastas. Žolė išstypo. Karvės šieno nenori nė matyt. Susišienaujam patys. Turim šienapjovę, traktorių. 2 ha žemės nuomojam iš žmonių, kuriems ožkai sušienaujam, truputį žemės patys turim“, - pasakojo Kvietinių gatvės gyventoja Morta Lukienė, visą gyvenimą gyvenanti ūkiškai. Išsigandę lietaus ir vėjo, spalio pradžioje M. ir Aleksandras Lukai savo juodmarges iš ganyklos prie Minijos parsivedė į tvartą. 8 metų Margė, pasak šeimininkės, beduoda tik 6 litrus pieno per dieną, Žibutė – 15 litrų. Pienui pirkėjų nesą ir neieškantys – miestiečiams naminis pienas atrodo per riebus, buvę kaimiečiai nuo jo irgi nupratę. Karves laiko dėl savęs, vaikų ir anūkų. „Nežinau, kiek bevargsim su karvėm. Juk jau mums per septyniasdešimt. Vasarą melžti prie Minijos važiuoju dviračiu, bet grįžtant dviratį su kibirais pieno tenka į kalną stumti. Gerai dar, kad vaikai padeda susišienauti, kitus ūkio darbus nudirbti“, - sakė M. Lukienė.
Laima Šveistrytė
