Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Hidrometeorologijos tarnybos hidrologė Janina Brastovickytė-Stankevič.
Vandens lygio kilimas Lietuvoje: potvynio prognozės ir realybė
Koks šiuo metu yra vandens lygio kilimas Lietuvoje ir ar jis kelia kokių nors pavojų?
J. Brastovickytė-Stankevič: Iš tiesų labai džiaugiamės, kad potvynis vyksta gražiai ir tolygiai – aišku, laiko atžvilgiu jis labai išsitęsė. Šiaip vandens lygis kyla pamažu visoje Lietuvoje, tačiau šiuo metu nieko pavojingo nematyti, vandens lygio kilimas yra natūralus ir normalus dalykas.
Upių vandeningumas yra padidėjęs ir šiek tiek viršija vidutinį daugiametį kovo mėnesio vidurkį. Šiai dienai tik Leitės upėje ties Kūlynais pasiektas pavojingas vandens lygis. Kitur vandens lygis, kaip minėjau, yra aukštesnis, bet viskas atrodo pakankamai neblogai.
Šiuo metu, kaip visada, pas mus daugiausia stebimas Nemuno žemupys, kur vis dar išlieka storesnė ledo danga. Ten, kur Kuršių marios išleidžia ledą iš Nemuno, nes ir Kuršių mariose ledas stovi, gali būti didesni vandens lygio kilimai.
Bet iš principo sakote, kad vis dėlto nėra taip, kaip buvo prognozuota?
J. Brastovickytė-Stankevič: Taip, ši žiema mus pagąsdino arba apdovanojo sniegu, o upes padengė ledu. Pagal visas tendencijas potvynis turėjo būti žymiai didesnis, tačiau ne kartą visiems minėjau, kad iš tikrųjų potvynio eiga labai priklauso nuo orų sąlygų.
Jeigu būtų staiga atėjęs pavasaris su 15 laipsnių šiluma ir lietumi, potvynis būtų buvęs žymiai didesnis, tačiau pažiūrėkime: pavasaris prasidėjo šiltas, lietaus praktiškai neturime, sniegas tirpsta labai gražiai ir lėtai, filtruojasi į žemę, kažkiek nuteka į upes ir nekelia taip staigiai vandens lygio – net pats ledas tirpsta vietoje.
Tai nesudarė gerų sąlygų ledonešiui prasidėti, nes potvynis galėjo kilti ir nuo ledų sangrūdų. Kadangi nebuvo aukšto vandens lygio ir neturėjome lietaus, ledų neišlaužė taip stipriai ir greitai, kaip galėjo būti. Todėl mūsų potvynis labai išsitęsė laike ir nėra toks didelis, kaip galvojome, kad bus.
O kalbant apie vietas, kurias kiekvienais metais apsemia, ar žmonės vis dar išgyvena tas pačias problemas?
J. Brastovickytė-Stankevič: Taip, ten viskas vyksta kaip visada. Manau, žmonės ten iš tiesų yra taip pripratę, kad jiems netgi kartais galbūt juokinga klausytis mūsų prognozių. Jie tiesiog žino, kaip pas juos būna, kaip užlieja jų kiemą, o kartais ir namuose būna kažkiek centimetrų vandens – jie į tai žiūri labai paprastai ir ramiai.
Savaitės orų permainos: ką prognozuoja sinoptikai?
Šiandien orus lems iš vakarų atslinkusio ciklono slėnis su okliuduotu atmosferos frontu, dėl kurio debesuotumas didės. Vakarų Lietuva ir pajūris šiandien bus visiškai apniukę, o rytiniai rajonai debesų turės mažiau, tad galėsime džiaugtis saulės spinduliais tiek aplink Vilnių, tiek kituose rytiniuose rajonuose.
Aukščiausia temperatūra iki 17°C
Daugelyje rajonų sulauksime šiek tiek lietaus, bet daugiausia jo bus arčiau jūros. Vėjas pūs iš pietvakarių, pereinantis į vakarų, maždaug 6–11 metrų per sekundę greičiu. Aukščiausia temperatūra sieks iki 15 laipsnių šilumos, o vietomis pietuose – net iki 17 laipsnių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tai įvardija kaip didelę šilumą, kuri gali priminti vasarą, nors vakariniuose rajonuose temperatūra šiandien aukščiau 9 laipsnių nepakils.
Penktadienį orus ims lemti anticiklono šiaurės vakarinis pakraštys, todėl žymesnio lietaus nebus. Ryto valandomis po nakties daug kur išliks rūkas, bet jis gana sparčiai sklaidysis pasirodžius saulei, tad rūkas neužsilaikys.
Penktadienį temperatūra vėl kils iki 11 ar 16 laipsnių pavasariškos šilumos. Penktadienis bus panašus į šiandieną, o savaitgaliui, bent jau šeštadieniui, didesnių orų permainų nenumatoma, šeštadienis taip pat turėtų būti sausas.
Kalbant apie šiek tiek tolimesnę orų prognozę, pavasaris dar pateiks didelių staigmenų. Skelbiamos naujos ilgalaikės orų prognozės kovo mėnesiui – Lietuvoje pastarosiomis dienomis vyraujantys orai primena tikrą pavasarį – dienomis kai kur temperatūra pakyla net iki 18 laipsnių šilumos, vis dėlto naktimis vis dar pasitaiko šalčio.
Meteorologai sako, kad toks kontrastas kovą nėra neįprastas, tačiau šiemet šiluma jau gerokai viršija įprastą šio meto normą. Remiantis naujausiais ilgalaikių prognozių modeliais, šių metų kovas Lietuvoje gali būti gerokai šiltesnis ir sausesnis nei įprastai.
Kritulių kiekis gali būti net iki 70 proc. mažesnis nei anksčiau. Palyginimui, minėto laikotarpio klimato norma Lietuvoje rodo, kad vidutinė kovo temperatūra siekia beveik laipsniu daugiau nei įprasta, o vidutinis kritulių kiekis yra daug mažesnis. Meteorologai pastebi, kad pastaraisiais metais šiltesni nei įprasta kovo mėnesiai Lietuvoje kartojasi vis dažniau.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
