Vytautas Landsbergis - faktinis šalies vadovas! O kas tada yra Gitanas Nausėda? Tik butaforinis prezidentas? Ir nieks Lietuvos valstybėje nei dvare, nei už dvaro ribų nesureagavo į šį fantasmagorišką, aukštą mūsų sukvailinimo laipsnį rodantį įrašą.
Tai nėra pirmas ir vienintelis atvejis, kai Vytautas Landsbergis yra vadinamas faktiniu šalies vadovu. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką tai buvo padaryta jaunųjų konservatorių lygos internetinėje svetainėje. Mačiau tokį patį įrašą „De ..io" ir kitose publikacijose. Ir nieko, jokios reakcijos. Nesureagavo nė vienas politologas, nė vienas laisvas apžvalgininkas. Nebandė situacijos taisyti ir jo partija ar pats „faktinis vadovas". Nors politine ir teisine prasme tai nėra smulkmenos, nes kalbama apie pamatinius šalies konstitucinės sąrangos dalykus.
Juolab, kad tai - ne vien žodžiai. „Faktinis šalies vadovas" turi išimtines pozicijas viešojoje erdvėje. Akivaizdžiai matyti, kad jis turi išskirtinį, praktiškai neribotą išėjimą į didžiąją žiniasklaidą. Ir tai vyksta tada, kai tokio išėjimo neturi kiti aukšto rango politikai. Plika akimi matyti, kaip žurnalistai pokalbių su juo metu akivaizdžiai jam pataikauja, meilikauja, niekad neužduoda nepatogių klausimų. Manau, visi pastebėjot - tokio pataikavimo praktiškai nėra su žurnalistais bendraujant oficialiam šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Dar daugiau - jį ir jo šeimą dvaro žiniasklaida dažnokai puldinėja...
Keletą dešimtmečių stebiu pasaulinę politinę praktiką ir nemačiau, kad kur nors demokratinėje šalyje išėjęs į atsargą prezidentas ar premjeras vos ne kasdien dalyvautų viešosios nuomonės formavime. Buvę politikai paprastai apsiriboja memuarų rašymu ir retais interviu.
Tačiau Lietuvoje mūsų minimas buvęs politikas viešojoje erdvėje šmėžuoja vos ne kasdien. Ir didžiausio medijų palankumo ir net pataikavimo sąlygomis. Kaip tokiu atveju neprisiminti, berods Voltero, pasakyto patarimo: „Jei norite sužinoti, kas iš tikrųjų valdo šalį, stebėkite, kam labiausiai pataikauja dvariškiai". Pas mus dvariškiai, deep state pataikauja ne Gitanui Nausėdai, bet Vytautui Landsbergiui.
Yra rimto pagrindo manyti, kad mūsų deep state, mūsų dvaras šiandien dėl neaiškių priežasčių yra ne tiek pavaldus oficialiam vadovui Gitanui Nausėdai, kiek paklūsta faktiniam vadovui Vytautui Landsbergiui. Tačiau faktinis vadovas yra, griežtai kalbant, pogrindinė, neteisėta, nes nekonstitucinė, figūra. Su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis.
Tokia situacija reiškia, kad gyvename moralinės, teisinės ir politinės anomalijos sąlygomis. Taip normalioje, demokratinėje šalyje būti negali. Bet yra.
Tačiau neinformuota, smarkiai manipuliuojama, labai kvailinama tauta tos anomalijos nemato. Nes neturi matyti. Tai - dvaro įvestas tabu.

Jie jau viską nusprendė už mus ir įvertino už mus. Ir tai „nėra“ politinė reklama iš biudžeto išlaikomoje valstybinėje televizijoje, kai prieš rinkimus vieni jų dalyviai aukštinami, o kiti niekinami. Ir tai nėra joks rinkimų įstatyme nustatyto lygiateisiškumo pažeidimas – ar ne, ponas Generalini Prokurore, „ginantis“ viešąjį interesą?
Taip, žmogus – bendruomeninė ir todėl natūraliai konformistiška būtybė. Jei kitų nuomonių yra ar atrodo, kad yra daugiau – prisitaiko, o kai dėl ko nors abejoja ir nuomonės neturi – prisitaiko praktiškai visada. Todėl visuomenininis manipuliuotojas tą visuotinai panaudoja užslėptai rinkiminei propagandai.
Vieni „lygių rinkimų“ dalyviai skatinami, kiti menkinami ar aplamai eliminuojami iš viešumos. O kai argumentų nebelieka, pasisakantieji už valstybės ir tautos interesus viešai paskelbiami nacistais. Ir joks teisėjas nepriims ieškinio už garbės pažeidimą – čia jums ne kokios varlyčių teisės.
Visi žinom – geriausia priemonė apklausų rezultatams ir reitingams paveikti – reitingai ir apklausų rezultatai. Sąjūdžio laikais net įstatymų leidėjams tai buvo aišku. Pirmajame 1992-07-09 Seimo rinkimų įstatyme 43 str.3 dalyje buvo aiškiai nustatyta: „Rinkimų kampanijos metu draudžiama skelbti visuomenės nuomonės apklausos rezultatus, kuriuose yra politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų, jų iškeltų kandidatų, taip pat pavienių kandidatų reitingai.“
Tačiau, vis labiau įsigalint partokratijai, iš įstatymo ši nuostata buvo pašalinta. Esą, kitose šalyse apklausos rinkiminės kampanijos metu skelbiamos, visuomenės nuomonės žinojimas didina apsisprendimo laisvę.
Tai teisinga tik ten, kur valstybės valdžia ir žiniasklaida yra laisva ir grupuočių neužvaldyta. Pas mus tai atvėrė neišsenkančias galimybes manipuliacijomis formuoti visuomenės nuomonę.
Žiniasklaida tapo politinių grupuočių tarpusavio kovos ir masių zombinimo įrankiu. Dabartinė eLeRTe yra konservatorių ir liberalų viešųjų ryšių ir politinės reklamos kontora. Artėja laikas, kai šio žaidimo iniciatoriams ir lėlininkams teks atsakyti.
Vis daugiau žmonių tą mato ir supranta. Net kai kurie eLeRTe asmenys tą jau suprato, ką aiškiai pajutau per R.Tapinienės vestus debatus iš jos ir televizijos darbuotojų bendravimo ir elgesenos. Bet pumprickaitės to nesuvoks niekada.

Sitas graikiškas narcizas dar moka gąsdinti zmones ui tupas vagis aferistas blin.

Vienam pagieža ir neapykanta į nugarą surietė, kitam snukį susuko.

Partijos pirmininkas atsirado! Gal ir debatuose dalyvaus?

Gabri, ar tiesa, jei aš ne gėjus tai vatniks?

Didieji miestai tikrai nebalsuos už auksinų šaukštų ir samčių pirkėjus socdemus. O ir kitiems, labai verta pagalvoti, ar socdemai yra tie, kurie tinkamiausi vadovauti. Manau, jie vargu ar atstovauja darbininkų klasei.

Ir plsk nahui

Broileri, isgama grazink pavogtus 20 mlj

Grynai retorika Jadinos Rasijos,visi priesai ir radikalai tik Putinas ir jadina rasija patriotai.Nebereikalo privatizavo vilniuj durhata ir gyvena vasaros 5

Eik senuka geriau i balsavima palydėti , 15 min užtruko kol pampersa pasikeitė būtum padėjes per 7 min būtumėt apsisuke. O šnekėdamas vėl tik prisišnekėsi nesamonių