Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Žvelgiant į pranešimus apie naujas Lietuvos banko dalijamas sutelktinio finansavimo licencijas, daugelis džiaugiasi „finansinėmis inovacijomis“. Tačiau pažvelgę giliau pamatysime, kad tai yra ta pati sena schema, tik įvilkta į naują, gražų rūbą. Jos esmė nesikeičia šimtmečiais: visada norima svetimais pinigais užsidirbti kuo daugiau, o kai reikalai pakrypsta bloga linkme – riziką perkelti ant paprastų žmonių pečių, patiems išliekant sausiems.
@)Bronius.
Jei pažiūrėtume į pinigų evoliuciją, matome aiškią tendenciją. Pradžioje buvo realūs pinigai ir aukso luitai, kurie ribojo pinigų kiekį. Vėliau atsirado popieriniai pinigai, padengti skolos raštais. Dar vėliau viskas susieta su opcionais ir finansiniais išvestiniais instrumentais – kitaip tariant, pinigai pradėti spausdinti iš oro. Štai tradiciniai bankai prieš 2008 metų krizę būtent taip ir elgėsi: spausdino virtualius kredito pinigus, dalijo juos į kairę ir į dešinę, išpūtė NT burbulą, o kai jis sprogo – bankai buvo išgelbėti mokesčių mokėtojų lėšomis.
@)Bronius.
Didžiausia šių naujų platformų gudrybė – jos išrado idealų būdą uždirbti iš svetimų pinigų, teisiškai visiškai nusiplaunant rankas. Tradicinis bankas bent jau rizikuoja savo kapitalu. Šios platformos veikia tik kaip tarpininkai: susirenka mokesčius, o jei užeina krizė, statybos sustoja ir vystytojas bankrutuoja – platforma tiesiog pasako: „Atsiprašome, rinkoje sunkumai, dabar aiškinkitės su rinka patys“. Žmonės lieka su įšaldytais ar prarastais pinigais ir nebaigtomis statybomis, kurias per krizę aukcionuose galima parduoti tik už centus.
@)Bronius.
Dabartinis modelis pristatomas kaip alternatyva tradicinei bankininkystei, nes platformos pačios nekuria kredito pinigų, o tik tarpininkauja nukreipiant realias gyventojų santaupas į NT projektus.
@)Bronius.
Tačiau makroekonominiu požiūriu čia slepiasi kitas dėsningumas. Kai dideli kapitalo srautai masiškai sukoncentruojami viename sektoriuje, NT vystytojai gauna lengvą finansavimą, o tai gali skatinti turto kainų augimą rinkoje. Tai sukuria tam tikrą disbalansą – panašiai kaip energijos išteklių rinkoje, kai paklausos ir pasiūlos svyravimai dirbtinai išpučia kainas, kol galiausiai įvyksta rinkos korekcija.
@)Bronius.
Reziumė paprasta: nesvarbu, ar tai 2008 m. bankų krizė, ar MMM piramidė, ar šiuolaikinis sutelktinis finansavimas – kapitalizmo mašina veikia taip pat. Sistema sukuria naujus įrankius, kad priviliotų paprastų žmonių santaupas, įsuktų jas į riziką, o pelną susižertų vystytojai ir tarpininkai. Kai viskas sugriūna, nuostoliai vis tiek nurašomi tam pačiam eiliniam žmogui.
„Finance EU“ gavo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją