pats be seimininko niekaip negali nes tematai alternatyva tik kam tarnaut: maskvai ar briuxeliui O jei taip Lietuva ar Ukraina galetu naudotis Nepriklausomos valstybes statusu tai jau niekaip i tamstos fantazija neisipaiso Na tiesiog suniska tamstos pozicija taip iseitu Nei man nei daugeliui ir daugeliui LT pilieciu tikrai nepriimtina

turbūt maskvai vergauti geriau buvo ?už savo,,rašliavas,, būtumėte uždaryti į stovyklėles ir padirbėtumėte valstybės labui ,pasiilgote tų laikų turbūt

A ko dae ES paprastam zmogui? Bedarbyste,turtas valdantems pensininku saskaitu, emigracija, suzlugdytas zemes ukis, laivynas ir bomzinas

Ukraina nepasirašė su ES prekybos sutarties ir gerai padare. O Lietuvai kartas nuo karto reikėtų patylėti, neesam mes stojančioms šalims pavyzdys. Greičiau jau pavyzdziu butu Estija. Kodėl? Žiūrim ką turim: valstybinis sektorius Lietuvoje sunaikintas visur vagiu pristeigti UAB-ai ir AB. Tiek Lietuvos kaime tiek miestuose padėtį valdo aferistai, spėję prisigrobti iš prichvatizacijos. O ką paprastam žmogui pasiūlė- špygą, arba eik vergauk ponui už minimumą. Tai mes ir vergaujam: vieni čia Lietuvoje likę kiti EU sąjungoje. Visada buvom ir busim Europai tik trečiarūšiais vergais. Kur jus matėte kad lietuvis kur vadovautu kokiai Europos valstybes įmonei ar gamyklai? O ,,prie ruso“ taip buvo-lietuviai buvo gerbiami ir laukiami visur. Lietuva buvo vadinama ,,mažąja Amerika" O dabar Europai mes tik nekvalifikuota darbo jėga, gaunanti grasius (juk anokia čia tiesa, kad anglas ar vokietis ta pati darbą dirbdamas kaip lietuvis gautu tiek pat?) nors dauguma ten važiuojančiu vergauti turi išsilavinimą ir kvalifikacija. Patys vokiečiai savų tėvynainių iš buvusios Rytu Vokietijos nemėgsta, o ką jau kalbėti apie posovietines šalis? Taigi kuo mes galime didžiuotis įstoję i ES, ką galime parodyti kitoms šalims ?- gal tai , kad pusė Lietuvos jau išsilakstė i Europos šalių baltųjų vergu plantacijas? Tai kad Lietuva aprūpina prostitutėmis visą Europą? Tai ,kad lietuvis už savo ,,darbelius“ Europoje tampa jau ,,Persona non grata“? , sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet ar nuo to kam bus geriau? Putinas Vokietijai dujas parduoda pigiau negu kad patys rusai už jas moka, o Lietuvai špygą-mokėkit padidinta kaina. O kas nuo to kenčia?, vėl gi – Lietuvos žmogeliai. Grybauskaite jau pasidraskė dėl Ukrainos-tai visą mėnesį Lietuvos vežėjai vargo pasienyje su pieno produktais. (Įdomu ką dabar už ši prezidentės spektaklį Rusija mums iškrės?) Vėl paprasti žmogeliai kentės,...Europos šulai i pagalbą juk neateis, kas mes jiems?...mes juk tai tie durneliai kurių rankomis Briuselio žydeliai žarsto žarijas. Įdomu Lietuvos prezidente su užsienio ministru ar patys tiki tuo ką viešai sako? Man rodos, kad pastačius prie sienos ir pasakius :-,,sakai tiesą arba bus tau galas,... pridėję i kelnes pasakytų, kad ,,mums Briuselis liepė taip kalbėti“. Kažkada ir mes šaukėm Europai: priimkit mus, mes taip pat norim i ROJŲ ! .......Tai va mielieji, turim dabar savo rojų ir situacija nudienos Lietuvoje, kaip toj pasakoj:,, žiūrėkit – karalius nuogas!“

Europos Sąjunga, manau, netgi kiek nustebusi Ukrainos visuomenės ryžtingumu. Šalies prezidentas turėjo informaciją apie tokią nuotaikų slinktį ES link ir galėjo dėl to net labai sunerimti. Ne šiaip sau jis į Vilnių atskrido, kad raginimų ir priekaištų klausytis. Jam verkiant reikėjo parodyti Ukrainos piliečiams, kad jis su tais, kurie siekia integracijos į Europos Sąjunga, tik Kremlius neleidžia, sankcijomis grasina. Kai "oranžinė revoliucija" prisijungė "mėlyną" situacija gerokai pasikeitė. V.Janukovičiaus pažadų savo liaudžiai dėl ateities perspektyvos būti ES gali nebepakakti, nes pasitikėjimas šiuo lyderiu gan greitai blanksta. Be abejo, kad V.Putinas graso. Jis moka ta daryti. Prisiminkime jo "lakias frazes", viešoje erdvėje nenaudotinas. Tačiau, Ukrainos valstybės didelė dalis visuomenės, o verslininkai dar labiau, mato savo ateitį laisvoje, demokratinėje ir teisinėje valstybėje kartu su ES šalimis.
Kai kas jau paskubėjo kaltinti LR prezidentę, kad ji nesugebėjo įtikinti V.Janukovičių. Naivūs tie kaltinimai, liečiantys didžiules geopolitines erdves. ES vadovaujančios struktūros išsakė Ukrainos prezidentui apie galimą perspektyvą. V.Janukovičius maždaug atsakė: "Dar ne dabar..." Ne, tai ne. Juk iš esmės tos bendros narystės labiau reikia ukrainiečių tautai. Žiūrėkima dar plačiau. Jos reikia ir rusų tautai, norinčiai turėti savo šaliai gerą pavyzdį Europos pietuose. Gal būtent tokio pavyzdžio labiausiai ir prisibijo dabartinis Rytų imperijos režimas? Na, o Lietuva ir taip labai daug nuveikė per trumpą vadovavimo laikotarpį bei surengdama tokį svarbų renginį sostinėje.

Didžiuojuosi savo šalimi, kuri sugebėjo pasiekti tokias politinio pripažinimo aukštumas. Šis renginys Vilniuje gali tapti pačių ryškiausiu mūsų istorijos fragmentu per visą atgautos Nepriklausomybės laikotarpį visiems laikams. Dabar visas atrodo lyg ir paprasta. Na, suvažiavo į mūsų sostinę daugelio šalių vadovai, delegacijos tūkstančiai žurnalistų ir kas gi čia tokio. Juk Lietuva pirmininkauja ES struktūrai.

Mielieji, toks politinis įvykis šalies įvaizdžiui yra neįkainojamas turtas. Asmeniniai visų svečių įspūdžiai gali ryškiai prisidėti prie informacijos apie mūsų valstybę skleidimui. Tai būna susiję su įvairiomis investicijomis, turizmo plėtra ir daugybės asmeninių santykių užmezgimu. Tik visiški mankurtai gali būti abejingi mūsų pripažinimui tarptautinėje politinėje erdvėje. Net neabejoju, kad tokie skubės prie šio komentaro spausti "raudoną nykštį". Tikrai gali "penktą koloną" paimti siutas, kad dar dvi sovietinio lagerio šalys apsisprendė žengti demokratinio vystymosi keliu kartu su ES. Gal Rytų imperijos vadovams šis renginys atrodo kenkėjiškas, nes jis dar labiau įtvirtina mūsų šalyje laisvę ir skatina jos siekti kitas iš imperijos įtakos besivaduojančias respublikas. Kai kurios jų daugiau pasiruošę žengti kartu su Europos Sąjungos tikslais, kitoms yra atsiradę įvairių realių ar dirbtinų trukdžių. Tačiau, laisvėjimo procesas jau taip įsibėgėjęs, kad jos Rytų režimas, mano nuomone, nebepajėgs jo sustabdyti. Net ir svyruojančios Ukrainos prezidentais, paskutiniu momentu atsisakęs sutarties, leidžia suprasti,kad strateginis tikslas perimti ES vertybines patirtis ir įsilieti į bendrų tikslų įgyvendinimą Europos šalių pastangomis išlieka nepakitęs. Nepakako istoriniam pietų kaimynui laiko priartėti prie ES, bet likęs laikas ukrainiečių tautos rankose. Kaip jos dauguma piliečių panorės, taip ir bus.

Europos Sąjunga lauks ukrainiečių Tautos sprendimų. Kai valdžia atsižvelgs į pažadėtų įstatymų atsiradimą, žmogaus teises, o piliečiai įvertins dabartinės valdžios veiksmus per rinkimus, tada bus matyti ar šalis jau subrendo rimtoms permainoms. Bet kurie atveju ES neturėtų nusigręžti nuo bet kokių, kad ir nepavykusių Europos šalies prie Juodosios jūros pastangų. Susidaro įspūdis, kad laikas yra naujos perspektyvos šalininkas. Kantrybės daug kam prireiks, bet be jos politikoje taip pat neįmanoma verstis.

Visame šitame kontekste dera prisiminti ir praeitį. Per visą sovietinės okupacijos penkių dešimtmečių periodą LSSR neaplankė nei viena oficiali kurios nors demokratinės Europos ar kitų žemynų šalies delegacija. Vieno šalys nepripažino okupacijos teisėtumo ir saugojo mūsų Tautos simbolius ir indėlius, kitos laikėsi neutraliau, tačiau visi suprato, kad tokia delegacija reikštų SSRS okupacijos pripažinimą, kaip teisėtą taktą. Kada Rygoje buvo surengtos tarptautinės teniso varžybos ir į jas atvyko sportininkų ir iš demokratinių šalių, kilo nemenkas skandalas, kad okupacijos vertinimas buvo pažeistas. Tai pavienis, bet daug ką pasakantis atvejis. Ta sovietinio režimo "geležinė užtvara" nuo Vakarų buvo peržengiama tik su Maskvos leidimais, lygint atsakingiems saugumo pareigūnams ir labai ribotose erdvėse, susijusiose su sporto ir kultūros renginiais. Pavienės turistinės išvykos į kapitalistines šalis net ir "hegemono" partijos elitui buvo sunkiai prieinamos. Tik visišką pasitikėjimą KGB filtruose įgiję asmenys turėdavo teisę keisti nemažas sumas rublių į užsienio valiutą, gal 10 kartų palankesniu negu slaptoje rinkoje santykiu, ir vykti už Varšuvos bloko sienų ribų. Lietuviams vėlesniais metais pavykdavo aplankyti savo gimines vakaruose tik tada, kai jie vykdavo pavieniui, be savo šeimų ir buvo patikimumas, kad jie sugrįš. Kiek žinau iš 200 giminių iškvietimų per metus, tenkinama buvo apie 20. Dabar didžiuliai laineriai gabena mūsų tautiečius į atokiausius Žemės kampelius be jokių didesnių problemų. Na, gal tik raudoni, ar teroristų įtakojami režimai yra užsitvėrę nuo likusio pasaulio. Visi tą matom, žinom ir jau net nebekreipiama į tai dėmesio. Atseit, taip ir turi būti.

Taip, turi būti ir toks politinis renginys Vilniuje. Na, bent jau tam, kad daugelis sužinotų, kur mes esame, kad jau seniai nesame sovietinės imperijos provincija ir kam mūsų gyvenimo standartai nuosekliai artėja prie išsivysčiusių šalių gyvenimo lygmens. Mūsų žiniasklaidoje aukščiau paminėta svarba beveik nėra akcentuojama. Turime tokią informacinę sistemą, kokią sugebėjome susikurti. Per 23 Nepriklausomybės metus, mano supratimu, toliau turėjome būti pažengę šioje srityje. Privalome rasti kelius, kaip tokią situaciją prasmingai keisti. Surasime. Tikiu tuo.

portalo balsas antraštės pezaliojimas, kažkokia tipo sencacija kuri neatitinka pateiktos temos, Rusijos spaudimas nepageidaujamas o ne derybos, Rusija nedalyvauja jokiose derybose