„Didelė sėkmė per 2018 metus būtų pradėti rimtas derybas ir jeigu 2018 metų pabaigoje – 2019–aisiais būtų pasirašyta pagrindinių rėmėjų sutartis, būtume labai laimingi“, – BNS sakė „Kaunas 2022“ programos meno vadovė Virginija Vitkienė.
Iš rėmėjų programai planuojama surinkti apie 6 procentus renginio biudžeto – 2 mln. eurų, tačiau rengėjai tikisi, kad sėkmės atveju ši suma bus didesnė. Kitų Europos kultūros sostinių patirtis rodo, kad tokią sumą renginių laikotarpiu pavyksta pritraukti iš generalinio rėmėjo. Taip pat bus ieškoma ir pagrindinių rėmėjų.
„Tai nėra viena įmoka, bet per penkerius metus, šešerius“, – sakė V. Vitkienė.
Pasiūlymus ruošiamasi parengti 2018 metų pradžiai, tuomet prasidės derybos su verslu. Organizatoriai tikisi šia galimybe sudominti Kauno verslą, taip pat šiame regione investicijas planuojančias užsienio bendroves. Su dalimi verslo pokalbiai šia tema jau vyksta.
„Kartas nuo karto gauname pakvietimus atvykti pasikalbėti ir privačiuose pokalbiuose kalbamės. Mes visų pirma kreipsimės į Kauno ir Kauno regiono verslus. Taip pat, aišku, į tarptautinius ženklus, kurie vykdo plėtrą mūsų regione ir jiems aktualu matytis. Turime sąrašą didžiųjų bendrovių ir užsienio investuotojų, kurie ieško matomumo“, – kalbėjo V. Vitkienė.
Projekto meno vadovės teigimu, tiek Europos kultūros sostinės organizatoriai, tiek galimi rėmėjai būtų suinteresuoti dėl bendradarbiavimo susitarti kuo anksčiau.
Bendras „Kaunas 2022“ programos biudžetas sieks 30 mln. eurų.
Kauno miestas yra numatęs „Europos kultūros sostinei“ skirti 12 mln. eurų, dar 4 mln. eurų žada duoti Kauno rajono savivaldybė. Kauno paraiškoje taip pat numatyta po 2 mln. eurų gauti iš rėmėjų ir Europos Sąjungos. 10 mln. eurų projektui 2019–2022 metais skirs Vyriausybė.
