Miškų gaisrų liepsnos apėmė ir Prancūziją – šalį, kuri labiausiai nukentėjo nuo birželio mėnesio karščių bangos, nusinešusios daugiau kaip 2 tūkstančius gyvybių. Iš pietvakarių miesto Perpinjano valdžia jau evakavo apie 11 tūkstančių žmonių. Gaisrai paveikė ir „Tour de France“ lenktynes – organizatoriai uždraudė žiūrovams dalyvauti prestižiškiausių pasaulyje dviračių lenktynių finišo etape, nes maršrutas driekiasi vos už 60 kilometrų nuo gaisrų zonos.
Visoje Europos Sąjungoje miškų gaisrai jau pavertė pelenais daugiau kaip 130 tūkstančių hektarų žemės. O jau šią savaitę Europą vėl užgrius ekstremalūs karščiai. Prognozuojama, kad Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Šveicarijoje termometrų stulpeliai kils iki 40 laipsnių.
Lietuvis ėmėsi eksperimento
Paryžiuje dirbantis lietuvis Joris Šatūnas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad tokia idėja jam kilo dėl užklupusios karščio bangos.
„Mane pasiekė keli vaizdo įrašai, kaip Amerikoje moteris, kylant karščiui, bando kiaušinį iškepti tiesiog gatvėje, be keptuvės. Pagalvojau, kad būtų įdomu padaryti tą patį“, – pasakojo vaikinas.
„TikTok“ platformoje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad iš pradžių iškepti kiaušinio gatvėje jam nepavyko.
@satunas_ Part 2 ar pavyks išsikepti kiaušinį gatvėje per karščiausią dieną Prancūzijos istorijoje 🫠🥵 Ką kepam kitą kart?
REKLAMAREKLAMA♬ sonido original - madakaju
„Nenorėdamas šiukšlinti pačioje gatvėje, suradau juodžiausią keptuvę ir per didžiausią karštį leidausi į misiją. Buvo praeivių, kurie juokėsi kartu, buvo ir tokių, kurie klausė, kas su manimi negerai“, – atskleidė Joris.
Vėliau vaikinas keptuvę kelioms valandoms paliko įkaisti ant palangės. Grįžęs jis pabandė dar kartą – šįkart kiaušinį iškepti pavyko.
„Vėliau vakare pastebėjau antraštes, kad tai buvo viena karščiausių dienų Prancūzijoje. Matyt, pataikiau ir su laiku, ir su diena“, – sakė jis.
Karštis keitė žmonių kasdienybę
Lietuvis pasakojo, kad kaitra buvo stipriai juntama ir kasdieniame paryžiečių gyvenime. Pasak jo, žmonės ieškojo įvairių būdų atsivėsinti – nuo maudynių iki nešiojamų ventiliatorių.
„Gyventojus karštis paveikė įvairiai. Labai daug žmonių maudėsi Senoje, nors vanduo ten nėra švarus. Gatvėje kas antras žmogus vaikščiojo su kišeniniu įkraunamu ventiliatoriumi. Taip pat buvo skelbiama apie alkoholio prekybos ribojimus, nes alkoholis per karščius skatina dehidrataciją“, – pasakojo Joris.
Nepaisant alinančios kaitros, vaikinas tikino, kad Paryžiuje gyvenimas visiškai nesustojo: „Nestrigo nei metro, nei kitas viešasis transportas. Visi darbai, kastingai ir madų šou įvyko taip, kaip buvo suplanuota.“
Gydytojas įspėja: per karščius svarbiausia neperkaisti
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad per karščius svarbiausia vengti perkaitimo ir sudaryti kūnui sąlygas vėsintis.
„Esminis dalykas – stengtis neperkaisti saulėje. Reikėtų vengti darbo karštuoju paros metu, atvirų saulės spindulių ir ilgo buvimo saulėje. Antras svarbus dalykas – užtikrinti, kad kūnas galėtų prakaituoti, nes taip jis vėsinasi“, – aiškino gydytojas.
Pasak jo, per karščius būtina gerti pakankamai skysčių, tačiau vien vandens kai kuriais atvejais gali nepakakti.
„Reikia vartoti daug skysčių, bet svarbu prisiminti, kad tai turėtų būti ne tik vanduo. Organizmui reikia ir elektrolitų, druskų, ypač jeigu karštą dieną žmogus mažai valgo. Tokiu atveju reikėtų pagalvoti apie mineralinį vandenį ar kitą būdą papildyti mineralinių medžiagų atsargas“, – teigė V. Morozovas.
Įspėjamieji požymiai
Šeimos gydytojas perspėja, kad perkaitimą gali išduoti įvairūs simptomai – nuo bendro silpnumo iki sąmonės sutrikimų.
„Pirmiausia žmogui gali pasidaryti labai karšta, gali atsirasti silpnumas, pakilti kūno temperatūra, prasidėti šaltkrėtis. Taip pat gali svaigti galva, pykinti, skaudėti galvą. Jeigu atsiranda keli tokie požymiai, tai jau rodo, kad organizmas sunkiai tvarkosi su karščiu“, – įspėjo gydytojas.
Anot jo, tokiu atveju svarbu kuo greičiau pasitraukti į pavėsį ar vėsesnę patalpą, gerti skysčių ir stebėti savijautą.
„Pirmoji pagalba – pasitraukti nuo saulės, atvėsinti kūną, gerti skysčių. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir vaistų nuo temperatūros ar skausmo. Jeigu žmogus nebežino, ką daryti su simptomais, savijauta blogėja arba atsiranda sąmonės sutrikimų, reikia kreiptis pagalbos. Sąmonės sutrikimas gali būti labai rimtas požymis – nuo sumišimo iki komos“, – sakė V. Morozovas.
Dirbti lauke per kaitrą – pavojinga
V. Morozovas pabrėžia, kad per itin didelius karščius reikėtų vengti fizinio darbo lauke, jeigu tik tai įmanoma.
„Sunkiai įsivaizduoju darbą per tokią kaitrą, nebent nuo jo priklauso kitų žmonių gyvybė, pavyzdžiui, gelbėtojų darbas. Jeigu karštis pavojingas, kai temperatūra siekia 30 laipsnių ir daugiau, reikėtų vengti nebūtino fizinio krūvio lauke“, – kalbėjo gydytojas.
Jeigu darbo lauke išvengti nepavyksta, būtina daryti pertraukas, ieškoti pavėsio ir vartoti daugiau skysčių.
„Tokiu atveju reikėtų turėti galimybę pailsėti, pasitraukti į pavėsį, reguliariai gerti skysčių. Tokio darbo saugą turi organizuoti darbdavys. Jis turi pasirūpinti, kad žmonės turėtų sąlygas dirbti kuo saugiau“, – akcentavo V. Morozovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
