Po incidento Lietuvos politikai kalba apie kylančią eskalacijos ir karinio susidūrimo tikimybę, tačiau kartu ir pripažįsta – NATO aljansas bijo erzinti rusus ir duoti tinkamą atsaką. Tuo tarpu patys rusai atvirai tyčiojasi iš aljanso pajėgų.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Estai bandė sulaikyti į Rusiją plaukiantį tanklaivį
Nors laivas „Jaguar“ registruotas Afrikoje esančiame Gabone, bet puikiai girdisi, kad jo įgula kalba rusiškai.
Vienas iš įgulos narių filmavo, kaip aplink tanklaivį ratus ore suka estų sraigtasparnis.
Estai angliškai įgulai nurodė švartuotis atitinkamoje vietoje.
Netrukus į orą buvo pakelti ir kiti estų lėktuvai. Estija nusprendė patikrinti tanklaivį, jo dokumentus, išsiaiškinti, ar laivas nekelia grėsmės, mat jis įplaukė į Estijos ekonominę zoną. Estai aiškina, kad tam jie turi pilną teisę. Bet laivo įgula nusispjovė ant tokių estų nurodymų ir laivas toliau plaukė Rusijos link.
„Apie incidentą yra žinoma, vakar ryte ta informacija buvo gauta, ir taip, Baltijos jūroje tokių incidentų, atvejų ir eskalacijos tikimybė didėja“, – įvykį komentavo premjeras Gintautas Paluckas.
Estijos oro erdvė vėl buvo pažeista
Iškalbinga ir tai, kad estams bandant sulaikyti tanklaivį, ore pasirodė ir rusų naikintuvas. Jis net įskrido į Estijos oro erdvę virš jūros, ir joje prabuvo apie minutę.
„Rusijos Federacija pasiuntė savo naikintuvą patikrinti situacijos, ir tas naikintuvas pažeidė NATO teritoriją, beveik minutę laiko. Tai kai kas naujo. Turime suprasti, kad Rusija dabar oficialiai save susiejo su šešėliniu laivynu“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.
„Tai, kad Rusijos orlaivis prisistatė iš karto ir pavojingai manevruodamas, šalia to dar pažeisdamas Estijos oro erdvę, kėlė grėsmę visiems, kurie ten buvo, ir tokiu būdu lygtai dar gynė laivą, parodė tiesioginį ryšį tarp Rusijos ir šešėlinio laivo“, – apie įvykį pasakojo Lietuvos Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Laivo kapitonas nepakluso estų reikalavimui, todėl Estijos jūrų pajėgoms beliko tik plaukti greta, kol tanklaivis įplaukė į Rusijos vandenis. Dabar jis prisišvartavęs greta Rusijos krantų.
„Noriu pabrėžti svarbą to, kas įvyko Estijoje, kur pirmą kartą kariškiai... Ar Rusija į ekonomines aljanso narių sankcijas atsakė kariniais veiksmais? Tai įrodo grėsmės lygį, su kuo mes susiduriame rytiniame NATO flange“, – grėsmę įžvelgė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noel Barrot.
Kasčiūnas ir Jeglinskas pasisakė griežtai
Tokios pačios nuomonės buvo ir Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
„Tai parodo, kad tas mūsų konfliktas, apie kurį kalbame, galimos kažkokios provokacijos yra tikros. Jos vyksta iš tikrųjų, vyksta su tikrais lėktuvais, su tikrais naikintuvais, su tikrais laivais, ir yra tikrų žmonių gyvybės pastatytos ant kortos“, – pastebėjo G. Jeglinskas.
Buvę ministrai tvirtina, kad iš esmės buvo tik laiko klausimas, kada rusai ims ginti laivus, padedančius jiems apeiti sankcijas.
„Tokių veiksmų, kokių ėmėsi Rusija, reikėjo laukti. Kad jie mėgins ginti, kažkokiu būdu saugoti savo tą šešėlinį laivyną, plaukiojantį po įvairių šalių vėliavomis, ir čia, matyt, toks pirmasis žingsnis“, – įsitikinęs Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Dėl rusų naikintuvo, iš Šiaulių pakilo Baltijos šalių erdvėje oro policijos misiją atliekantys portugalai su savo naikintuvais.
„Kalbant apie Rusijos veiksmus, matyt čia nieko naujo negalima pasakyti, yra stumiama raudona linija vis gilyn ir gilyn, ir čia ta Rusijos strategija, tikrinti kiek NATO, kiek ES yra pajėgi duoti atsaką, duot per rankas, kiek jinai nėra pajėgi“, – tikino Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, NATO oro policijos misija Baltijos šalyse yra tik simbolinė. Naikintuvai pakyla, paskraido ir viskas. Prireikus, jie nieko negalėtų padaryti. Nors kadaise buvo kalbų, kad iš oro policijos, misija turi tapti oro gynyba, bet viskas tik ir liko kalbomis.
„Čia, matyt, tas pats noro neeskaluoti klausimas. Kas iš principo yra, mano požiūriu, klaidinga paradigma, santykyje su Rusija“, – atsako Rusijai nebuvimą blogu dalyku laiko L. Kasčiūnas.
Kaip ir po kiekvieno incidento, ar provokacijos, mūsų politikai kartoja jau šimtus kartų girdėtas frazes: esą vakarai turi duoti atsaką rusams, kad būtina nustatyti reagavimo algoritmus. Tačiau visa tai tik ir lieka žodžiais, nes NATO didžiosios valstybės bijo sunervinti rusus.
„Reikia aktyvios gynybos. Aktyvi gynyba yra tokia gynyba, kuri kuria dilemas priešininkui. Kuria dilemas šaltiniui grėsmių. Ir kol kas NATO planavime to nėra. Ir tai yra problema. Tai yra problema, kadangi nėra atsako už tokius veiksmus, nėra atsako už provokacijas ir tai yra žalia šviesa veikti toliau“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Rusai atvirai tyčiojasi iš NATO pajėgų.
„Italijos lakūnai pasakojo, kokių agresyvių veiksmų jų atžvilgiu Rusijos kariškiai imasi. Pavyzdžiui, kai jie skrenda, mėgina nustatyti greta skrendančių kryptis, užmegzti kontaktą, nustatyti, kas jie tokie, išpila degalus ant jų lėktuvų. Įsivaizduokite, imasi tokių eksalacinių veiksmų“, – neraminančią situaciją nušvietė L. Kasčiūnas.
O kaip pastatyti rusus į vietą, 2015-aisiais pademonstravo NATO narė Turkija. Rusų naikintuvas tuomet pažeidė Turkijos oro erdvę ir turkai jį tiesiog numušė.
Nors kilo diplomatinis skandalas, bet rusai suprato tokią jėgos kalbą.
„Turime iš tikro būti pasirengę tikrai konfrontacijai. Tik tokiu būdu, kai Rusija matys, kad mes pasirengę pilnai, su atsargomis, su kovine ginkluote, tik tai gali atgrasyti, aš manau“, – pridėjo G. Jeglinskas.
Mūsų politikai sako, kad tuo pačiu vakarams reikia sankcionuoti dar daugiau Rusijos šešėlinio laivyno laivų, o galbūt net ir neleisti jiems įplaukti į Baltijos jūrą pro Daniją.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
