Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Būrys praktiką atliekančių Klaipėdos universiteto studentų, vedami patyrusio ornitologo Juliaus Morkūno, brido per miškus ir pelkes į netoliese esančią kormoranų koloniją. Jų užduotis – suskaičiuoti, kiek čia yra šių paukščių lizdų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Po tragiškų avarijų Lietuvoje – žvilgsnis į policijos darbą: „Daugiau patrulių turėtų būti gatvėse“

Korupcijos skandalas Lietuvos kariuomenėje: mokėjo ir 600 eurų, kad išvengtų tarnybos

Iš garsaus neuromokslininko – netikėta išvada: Z kartos žmonės kvailesni už savo tėvus ar prosenelius?

+4

„Kur tupi kormoranai, dažniausiai matosi pagal apačią. Matote, čia nėra augmenijos ir viskas balta. Bet ne visuose medžiuose yra lizdai – kai kuriuose yra tik tupyklos“, – sakė J. Morkūnas.

Skaičiuojama iki 1800 lizdų

Studentai turi pastebėti medyje esantį lizdą, specialiu prietaisu nustatyti jo koordinates, jas užrašyti, o kamieną pažymėti nusiplaunančiais dažais, kad kiti žinotų, jog ši vieta jau užfiksuota.

Visi surinkti duomenys, suvesti į kompiuterinį žemėlapį, padeda stebėti, į kurią pusę kolonija plečiasi. Taip pat leidžia įvertinti, ar paukščių daugėja. Kolonijos populiacija skaičiuojama lizdais arba poromis – vienas lizdas reiškia vieną porą.

„Pastaruosius kelerius metus šioje kolonijoje dažniausiai suskaičiuojama nuo 1600 iki 1800 lizdų. Skaičius išlieka stabilus – kolonija nedidėja. Vienais metais būna maždaug šimtu lizdų daugiau, kitais – apie 150 mažiau“, – pasakojo J. Morkūnas.

Tai rodo, kad kolonija yra stabili, todėl papildomų priemonių imtis nereikia. Ornitologas studentams papasakojo ir nemažai įdomių faktų. Pavyzdžiui, daugelis mano, kad kormoranų kolonijose medžių viršūnės nunyksta todėl, jog paukščių išmatos nudegina šakas. Tačiau tikroji priežastis – visai kita.

„Jie neša medžiagą lizdams. Bet iš kur saugiau jos parsinešti – ar rinkti nuo žemės, kur gali užpulti lapė, ar tiesiog tupint viršuje nulaužti šaką ir nunešti ją į lizdą?“ – aiškino ornitologas.

Pelkėtose miškingose vietovėse ir pievose gausu uodų, aklių bei erkių. Žinoma, netrūksta ir vandens. Todėl tokiai ekspedicijai būtina tinkamai pasiruošti. Galbūt dėl to studentų nuomonės apie praktiką išsiskyrė.

Maža to, būtina pasirūpinti ir tinkamu galvos apdangalu. Pajutę pavojų, kormoranai atryja nesuvirškintą maistą ir tėškia jį žemyn.

Grundalai yra invazinės žuvys, naikinančios Baltijos jūros midijas. Kormoranai, jais maitindamiesi, prisideda prie šių invazinių žuvų populiacijos mažinimo.

Tačiau ir patys kormoranai tampa kitų gyvūnų grobiu. Štai dviračių taku, nasruose nešdamasi sumedžiotą paukštį, prabėgo laputė. Savo laimikiu ji buvo taip patenkinta, kad į žmones nekreipė nė menkiausio dėmesio.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.