„Akivaizdu, kad šita Vyriausybė yra nusiteikusi palikti viešuosius finansus tokios būklės, kad žmonėms, kurie po rinkimų 2028 metais turės perdaryti ar peržiūrėti 2029-ųjų biudžeto projektą, bus labai sunkus laikas ir mažai galimybių kažką padaryti“, – antradienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, jau dabar numatomi valstybės finansiniai įsipareigojimai rodo, kad 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas artės prie 5 proc. BVP, o 2029-aisiais sieks apie 4 proc.
„Ir čia dar jei pakeliui Seimas nepriims kažkokių naujų įsipareigojimų. Pagal dabartinius įsipareigojimus, ir tas matosi iš šiandieninio pristatymo, 2028-ųjų biudžeto deficitas jau yra arti 5 proc., 2029-ųjų – 4 proc.“, – teigė konservatorė.
Ekspremjerės vertinimu, toks deficito lygis augančios ekonomikos sąlygomis kelia grėsmę šalies viešųjų finansų tvarumui, ypač sparčiai didėjant valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms.
„Ir 5–4 proc. deficitas prie augančios ekonomikos, turiu pasakyti, yra labai pavojingas rodiklis, turint mintyje, kad skolos aptarnavimo išlaidos sparčiai didėja, pati skola, jos naujos emisijos sparčiai brangsta“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Dar esame situacijoje, kai ministras pats kalbėjo, kad geopolitinės rizikos yra labai didelės ir tų rizikų, kurios neigiamai veikia ekonomiką, yra daugiau negu tų, kurios galėtų veikti teigiamai. Tai, sakyčiau, elgesys yra toks, tarsi rytojaus nebūtų“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė taip pat skeptiškai vertina Vyriausybės argumentus, kad didesnį biudžeto deficitą daugiausia lemia augančios investicijos į krašto apsaugą.
Anot jos, nors karinės įrangos pristatymo terminai ir jų apskaitos principai gali turėti įtakos atskirų metų deficito rodikliams, tai nepaaiškina ilgalaikio viešųjų finansų disbalanso.
Kritikuoja prezidentūrą
Komentuodama prezidentūros poziciją, kad trumpalaikis deficito padidėjimas dėl gynybos finansavimo yra pateisinamas, I. Šimonytė negailėjo kritikos šalies vadovo Gitano Nausėdos komandai.
„Man atrodo, kad čia ne pirmas kartas, kada prezidentūra elgiasi kaip lojalus šitos daugumos koalicijos partneris. Visada tokie buvo, visada tokie ir bus“, – teigė konservatorė.
Ji taip pat kritikavo prezidentūros išsakytus argumentus dėl konservatorių siūlomų valstybės skolos lubų.
Pasak I. Šimonytės, prezidentūra klaidingai teigia, kad tokie apribojimai trukdytų didinti gynybos finansavimą, nes opozicijos pateiktame Fiskalinės valdysenos įstatymo pakeitimo projekte numatytos išimtys gynybos išlaidoms.
„Tame įstatymo projekte labai aiškiai parašyta, kad išlaidoms gynybai, toms, kurioms turime išlygą iš Europos Komisijos (EK), šitie apribojimai nebūtų taikomi“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė taip pat abejoja prezidentūros lūkesčiu, kad iki 2029 metų valdžios sektoriaus deficitą pavyks sumažinti iki Mastrichto kriterijuose numatytos 3 proc. BVP ribos.
Jos teigimu, tokius tikslus būtų dar sunkiau pasiekti, jeigu būtų įgyvendintos papildomos G. Nausėdos iniciatyvos dėl pensijų indeksavimo ir mokestinių lengvatų.
„Dar yra daug prezidento iniciatyvų, kurių dabartinė valdžia gal bus nelabai linkusi įgyvendinti, kaip, pavyzdžiui, dėl papildomo pensijų indeksavimo iš „Sodros“ rezervo, pelno mokesčio visokiausių lengvatų ar nulinių gyventojų pajamų mokesčių“, – vardijo ji.
„Jeigu tuos visus pageidavimus kas nors įgyvendintų, tai aš tikrai linkiu didelės sėkmės finansų ministrui 2029 metais bent 5 proc. deficitą išlaikyti, nes tai yra niekaip neįmanoma“, – ironizavo politikė.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Pristatydamas projektą finansų ministras Taurimas Valys pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
