Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
DELFI iscenzuruoja:

"Elektros tiltas į Skandinaviją patrauklesnis nei į Lenkiją" delfi.lt/archive/article.php?id=14468058 yra ekonomiskai atsiperkantis. 300 km ilgio kabeliu Baltijos dugnu galima butu perduoti elektros tirk kiek pagamintu visas atomines elektrines reaktorius. Tai yra daugiau elektros, negu reikia patenkinti Lietuvos poreikius.
"Elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos atsipirks, jei 75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama iš ES lėšų" delfi.lt/archive/article.php?id=13943998 ekonomiskai nepagristas. Tai yra 4 kartus brangesnis ir NEREIKALINGAS. Nes toks tiltas jau yra per Baltarusijos teritorija. Reikia atkreipti demesi, kad nurodyta elektros tilto kaina tik nuo Alytaus iki Lenkijos pasienio. Taip pat neskelbiama kokius zemes plotus reikes ispirkti is savininku, iskirsti miskus ir t.t. Tai nei daug ir nei mazai, o puses kilometro plocio trasa. Kas uz tai sumokes?

Kiek kartu gyventojai sumoka uz infrastruktura ir uz ka mes mokame elektros tinklams? Kad gyventojai galetu pasididinti elektros naudojama galinguma (kalba apie visa nama) jie turi susimoketi uz kiekviena kilovata po 600 litu. Pavyzdziui nuosavo namo gyventojas vidutiniskai naudoja 10kW galinguma. Tai butu 6,000 litu. Naujai statomuose namuose gyventojai turi pasistatyti transformatorine. Kadangi uz ja sumokama 40% tai ji visa atiduodama elektros tinklams be jokios kompensacijos. Pigiausia kainuoja 100,000. Prie jos galima pajungti apie 30 vartotoju. Tai yra 300kW uz kuriuos elektros tinklai gautu 180,000 is tu, kurie didina galinguma. Atkreipkite demesi, kad 100,000 yra sumokama uz transformatoriu uz kuri jau buvo viena karta sumoketa. Didinant transformatorines galinguma senas mazo galingumo transformatorius statomas i naujai statoma transformatorine, o uz "nauja - 2 kartus galingesni - gal but is kitos transformatorines vel mokama 100,000. Prie 180,000 pridekite dar 180,000. Prisiminkite, kad transformatorius atiduodamas nemokamai i elektros tinklu balansa ir amortizaciniu atskaitymu pavidalu vartotojai uz ji sumoka TRECIA karta mokedami uz elektra po 35 centus...
Lygiai ta pati galima parasyti uz kabeliu paklojima nuo transformatorines iki gyvenamo namo.

Paaiskinkit man kodel VST is musu reikalauja 35 centu uz kW, jeigu tai yra musu lesomis irengta infrastruktura. Tai turetu buti ne brangiau, negu Norvegijoje, nes ten ne gyventoju rupestis statyti transformatorines ir kloti pozeminius kabelius:
Ontė, 2007 09 17 12:59
Šia vasara, Norvegijoje dirbantis draugas, už elektra mokėjo po keturis Lietuviškus centus...

to:klausimas, 2007 10 04 15:29
tai kur ta 400 mln Lt baltarusijos skola už elektrą dingo????
Jūsų klausymas visai nekorektiškas - tą skola turėjo ir turi S. Ošerovskis iš Elektrenu, o jį pasamde 1998 m eksporto afera prasukti G. Vagnorius jam atsilygino 28 mln.USD, skola senei padenge Lietuvos veršiai( juk kaina buvo 16 cn/kWth, o dabar mokam 33cn/kWth). Dabar vietoj S. Ošerovskio kitas tarpininkas A. Čiubaisas ir elektrosenergija perka ne BY, o "Inter RAO ES", perparduoda lietuviška energija į Lenkija, Slovakija. Luka tik dantimis grežia šioje situacijoje - prieš žydų mafija jis dar silpnas, tiesa 1998 m. Maskvoje BY viena žyda nukepe už tai kad paeme partija traktoriu apmoketi už elektra ir pradangino 1,96 mln. USD nedave nieko S. Ošerovskiui ir G. Vagnoriui, na bet gal jį nudejo ir lietuviškų žydrujų kilieriai.

"Mokslovardu II, 2007 09 28 11:35
... Praradimai ir grobstymai elektros energijos kainų metodikoje apibūdinami kaip būtinos technologinės sąnaudos. Tuo išpučiamas elektros energijos tarifų dydis ir skirstomųjų tinklų neekonomiškos veiklos padariniai padengiami nepagrįstai vis didėjančiais tarifais...
....kalbant apie investicijas, jų konkrečias prioritetines kryptis, svarbu racionaliai panaudoti savas ir tam skolintas lėšas. Priešingu atveju energetikai gali išleisti daug pinigų, kosmetiniam įvaizdžiui, ir visiškai apleisti tas elektros energijos tiekimo grandis (linijas, pastotes, bei apskaitą ir t. t.), kur pirmiausia, manyčiau, turėtų būti investuojama. Tokiu atveju neišvengsime avarijų, gedimų. Brangiai atsiėjusi įvaizdžio gerinimo kampanija nepagerins realios techninės būklės ir patiriamų nuostolių.
Šiuo straipsniu noriu kviesti mokslininkus, politikus, inžinierius, ekonomistus ir visus kitus kartu ieškoti atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti elektros energijos kainodara, kad joje būtų tinkamai, skaidriai bei apgalvotai suderinti vartotojų ir elektros energijos tiekėjų interesai."
DELFI iscenzuruoja:

Su nauja atomine elektra Lietuvoje kainuos maziausiai 5 kartu daugiau, negu pas bet kuri is kaimynu:

Kodel pastacius nauja atomine, zmones uz elektra mokes po 1 lita? Kaip prieskario Lietuvoje?
"Nauja kainų komisija ėmėsi elektros branginimo" delfi.lt/news/economy/business/ article.php?id=14531431
Is straipsnio pateiktu skaiciu matosi, kad elektra brangs beveik dvigubai. Salies ekonomikai tai tures toki pati poveiki kaip benzino brangimas nuo 3 litu iki 6 litu su tuo skirtuma, kad benzino brangimas vykdomas keliant akciza, kuris patenka i biudzeta. Elektros brangimo atveju biudzetas nieko negaus, bet garantuotai praras. Jeigu prisiminsime, kad atomines elektra parduodama po 4 centus ir kad elektra iki transformatorines kainuos po pabrangimo 4 centus tai lengva paskaiciuoti kiek kainuoja elektra zemos itampos tinkluose. Mes uz ja jau dabar MOKAME 25 centus. Verta paaiskinti, kad transformatorine ir kabelius nuo jos iki namo turi isirengti patys gyventojai savomis lesomis. Taip valdzia pradejo mauti nuo musu paskutines kelnes dar net nepradejusi atomines elektrines statybos.

"A.Piebalgas ragina negalvoti apie IAE darbo pratęsimą" delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=14695905
"uždarius elektrinę elektros energija pabrangs 40 proc." reiskia, kad elektros kaina virsys 50 centu. Palyginkime:
Kaimynas grizo is Prancuzijos - dirba kaime 4 km nuo Ispanijos sienos. Elektros dienine kaina 7 lietuviski centai, o naktine - 3 lietuviski centai.

Ontė, 2007 09 17 12:59
Šia vasara, Norvegijoje dirbantis draugas, už elektra mokėjo po keturis Lietuviškus centus,nes Norvegijos upės labai pakilusios. Pagaminama daug energijos ir rinkoje jos kaina nukrito.

Kadangi esu ubagas ir durnas tai gal kas man paaiskintu kodel Latvijoje ir Estijoje elektra yra pigesne, negu Lietuvoje, jeigu ten nera gaminama "pigi atomine" elektra? „Eurostat"duomenimis, 2004 metų lapkričio pradžioje Estijoje 1 kWh gyventojams kainavo 0,0550 euro (arba 0,19 Lt), Latvijoje – 0,0487 euro (arba 0,17 Lt).

50 centu ne riba:
Statistika, 2007 06 27 17:15
Lietuvos VALSTYBĖS SKOLA 2006 m. pasiekė 48 MILIJARDUS Lt. (2006 m. padidėjo 13 mlrd Lt.)
Dabartine valdzios dauguma per 2006 metus issvaiste tiek, kad galima butu pastatyti reaktoriu nemokamai.

Kalbos kiek kainuos branduoliniu atlieku saugojimas nutilo po to kai paskutini karta DELFI perskaiciau, kad reikes 47 milijardu ( senomis kainomis )

O stai ka apie tai raso akademikas Vilimas: "Nauja atominė elektrinė Lietuvoje: viltys, strateginiai planai ir realybė (Akademikas Jurgis Vilemas)"
neris.mii.lt/mt/straipsniai/200 70708/atomine.doc
"reikia rasti palygint brangiai energijai (~16 ct/kWh, galbūt net 20 ct/kWh) pirkėją užsienyje". Priminsiu, kad "Iki siol elektra Rusijai parduodama po 4-5 centus. "

Statistika, 2007 06 27 17:15
Lietuvos VALSTYBĖS SKOLA 2006 m. pasiekė 48 MILIJARDUS Lt. (2006 m. padidėjo 13 mlrd Lt.) Tai yra per 2006 metus issvaistyta tiek, kad uztektu Lietuvos poreikius tenkinancio reaktoriaus statybai.
DELFI iscenzuruoja:

Kiek kainuos elektra Lietuvoje kai i energetika investuosime desimtis milijardu, elektros gaminsime tiek pat, o pajegumu turesime 5 kartus daugiau uz Lietuvos poreiki? Ar yra kas nors is cia, kurie mano, kad uz tai mes neturesime susimoketi.

Stai ka apie poreiki raso akademikas Vilimas: "Nauja atominė elektrinė Lietuvoje: viltys, strateginiai planai ir realybė (Akademikas Jurgis Vilemas)"
neris.mii.lt/mt/straipsniai/200 70708/atomine.doc

Pradziai apie elektros poreiki:
"Naujų atominių elektrinių ekonomika reikalauja, kad jos dirbtų nuolat apkrautos visą laiką. ... ... Vasara Lietuvoje netgi maksimalaus apkrovimo metu poreikis didžiąją paros dalį yra tik apie 1500 MW, o bendras Baltijos valstybių neviršija 3000 MW. Tačiau sistemoje yra kitų elektrinių, kurių nebus galima stabdyti ... Akivaizdu, kad tam tikrais periodais reikės mažinti AE galingumą arba energiją eksportuoti. Pirmuoju atveju elektrinė dirbs nuostolingai, o antruoju reikia rasti palygint brangiai energijai (~16 ct/kWh, galbūt net 20 ct/kWh) pirkėją užsienyje, kada ten tuo metu ir savos pigios energijos bus perteklius. .... Todėl būtina rinktis tokį reaktorių, kurio galia neviršytų 1000 MW. Dar geriau būtų dar mažesnis ..."
Vilimas nurodo, kad elektra naujoje elektrineje kainuos 5 kartus daugiau uz dabartine 4 centu kaina. Vilimas nurodo kaina, kuri virsija Elektrenuose gaminamos elektros kaina. Nesunku suprasti, kad Elektrenu elektrine bus ilaikoma is musu kiseniu, bet negamins elektros. Taip yra siandien...

Akademikas Viloimas toliau raso:
"šiandieninėje situacijoje naujos DIDELES atominės jėgainės statyba yra labai rizikingas dalykas. Naujojoje Lietuvos energetikos strategijoje priimta nuostata nedelsiant pradėti naujos atominės elektrinės statybą buvo pagrįsta PER DAUG OPTIMISTINEMIS išvadomis apie TIKETINA joje pagamintos elektros energijos savikainą bei statybos kaštus ir trukmę. Jos buvo suformuotos esant stipriam lobistinių struktūrų poveikiui, kurios SAMONINGAI MANIPULIAVO pasenusia informacija apie būsimos statybos kainą, padėtį urano rinkoje ir būsimą situaciją visų kaimyninių valstybių elektros energijos rinkose."

Savo apzvalgos pabaigoje akademikas Vilimas raso, kad niekas lietuviskos elektros pirkti nenores, nes patys pardavines 10 kartu pigiau, negu Lietuvoje gaminamos elektros savikaina:
"Didžiąją metų dalį, o vandeningais metais ir ištisus metus Skandinavijos šalyse elektros gamybos kaina bus daug mažesnė nei naujos AE, nes ten energetinės sistemos pagrindą sudaro seniai pastatytos hidroelektrinės ir atominės elektrinės. Baltijos šalių vartotojai bus linkę pirkti elektrą tose šalyse, bet ne iš naujos AE. Šiaurės šalyse po 2010 m. susiformuos gana didelis galių perteklius, žymiai viršijantis Baltijos valstybių galimo maksimalaus importo poreikį (6 pav.). ... Visose Vakarų Europos šalyse po ilgai trukusio sąstingio prasideda gana intensyvi naujų elektrinių statyba (ypač Vokietijoje)"

Skaitomiausios naujienos




Į viršų