Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė.
Ar Lietuvai reikia nacionalinių oro linijų?
Mes neturime savo nacionalinių oro linijų bendrovės, kitaip nei Latvija. Ar Lietuvai reikėtų turėti savo aviakompaniją?
A. Izgorodinas: Dabartinėje situacijoje būtų pakankamai sunku argumentuoti investicijas į avialinijų verslą. Šiame versle išgyvena didieji žaidėjai, o aviacijos sektorius dabar patiria finansinių sunkumų dėl pabrangusių degalų.
Manau, kad svarbesnė tema yra oro uosto vystymas, jog turėtume naują, patogią infrastruktūrą, kuri leistų aptarnauti daugybę krypčių ir pritraukti turizmą – tai labiau atsipirks negu nuosavos avialinijos. Europos rinkoje didieji žaidėjai „suvalgo“ mažus, o mažiems žaidėjams ateityje bus vis sunkiau.
Buvo kalbų, ar nereikėtų Lietuvai naujo oro uosto. Kaip būtų geriau: ar vystyti esamus, ar statyti naują oro uostą, galbūt kur nors toliau nuo Baltarusijos sienos?
A. Izgorodinas: Aš nesu aviacijos ekspertas, bet galiu pasakyti, kaip asmeniškai man atrodo. Aš statyčiau vieną didelį oro uostą, tarkime, tarp Vilniaus ir Kauno, kuris būtų supermodernus, pajėgus ir galintis sėkmingai konkuruoti su Rygos oro uostu, tapdamas rimtu žaidėju regione. Manau, kad labiau apsimoka turėti vieną gerai veikiantį stambų objektą negu keletą mažesnių.
Milda, sureaguokite, ar tai būtų efektyviau?
M. Plepytė-Rainienė: Pritarčiau kolegai, kad būtų optimalu turėti vieną didelį oro uostą, kuris galėtų tapti visų Baltijos šalių centru. Jis galbūt būtų mažiau paveikus oro erdvės apribojimams, kurie šiuo metu veikia skrydžius. Turėti vieną modernų, didelį oro uostą būtų nuostabu, tačiau kiek tai yra realu – išlieka atviras klausimas.
Papildomas kuro mokestis kelionėms
Gyventojai, kurie jau yra susiplanavę keliones, dažnai piktinasi dėl įvedamo papildomo degalų mokesčio. Kartais, skrendant dviese, kelionė pabrangsta 100 eur. Ar šis mokestis išvis yra sąžiningas ir ar galime tikėtis, kad ateityje jo neliks?
M. Plepytė-Rainienė: Kuro mokesčio įvedimas yra sąžiningas žingsnis. Kiekvienas keliautojas, įsigijęs kelionės paketą, gali pasiskaityti organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygas. Jose nurodoma, jog kelionių organizatorius turi teisę vienašališkai įvesti papildomus mokesčius, jeigu jie neviršija 8 proc. kelionės paketo vertės.
Įvesdamas šį mokestį, jis neprivalo gauti keliautojo sutikimo. Jei mokestis yra didesnis nei 8 proc., keliautojui suteikiama teisė nesutikti ir atsisakyti kelionės paketo. Aš suprantu vartotojų poziciją: įsigijus kelionę nesinori papildomai mokėti, tačiau reikia įvertinti tai, jog karinis konfliktas ir krizė įvyko netikėtai, o kelionių organizatoriai tiesiog neturėjo tokio dydžio finansinių pagalvių.
Šis mokestis nėra įvedamas dėl menkų kuro kainų svyravimų – mes kalbame apie ženklų kuro brangimą. Jei keliautojui kyla klausimų, jis visada gali kreiptis į kelionių organizatorių, kuris detaliai parodys, kaip mokestis yra apskaičiuotas.
Keliautojas turi suprasti, jog kaip organizatorius turi teisę mokestį padidinti, lygiai taip pat jis privalo jį sumažinti kuro kainoms kritus. Norime tikėtis, jog tai netaps naująja realybe ir mes prieisime prie situacijos, kai kuro mokestis bus atšauktas, bet kada tai įvyks – spekuliuoti nenorėčiau.
Kadangi situacija pasaulyje kol kas nesikeičia, ar šis mokestis yra perskaičiuojamas kas mėnesį?
M. Plepytė-Rainienė: Iš tiesų jis yra perskaičiuojamas reguliariai, bet tai priklauso nuo kiekvieno kelionių organizatoriaus pasirinktos metodologijos – vieni perskaičiuoja kas mėnesį, kiti, galbūt, kas porą, dažniausiai vertinamas pastarųjų kelių savaičių vidurkis.
Pavyzdžiui, balandžio mėnesį kuro kainos labai ženkliai nesvyravo, tad mokesčių perskaičiavimas turėtų tuo remtis. Kaip ir minėjau, jei kyla klausimų, visuomet raginame kreiptis į savo kelionių pardavimo agentą ir išsiaiškinti, kas neramina.
Kaip nepakliūti į kelionių sukčių pinkles?
Taip pat girdime pranešimų, kad gyventojai susiduria su sukčiais planuodami keliones. Kokie dažniausi sukčiavimo būdai vyrauja turizmo sektoriuje ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
M. Plepytė-Rainienė: Galbūt atsakysiu iš kitos pusės – į ką vertėtų keliautojams atkreipti dėmesį, norint nenukentėti nuo nežinomų įmonių ar neaiškių kelionių agentų. Lietuvoje ši veikla yra licencijuojama, todėl visi kelionių organizatoriai ir agentūros yra licencijuoti, jų sąrašas skelbiamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto puslapyje.
Jeigu susiradote labai gundančią, pigią kelionę iš nežinomo pardavėjo, kviečiu pasitikrinti, ar šis juridinis vienetas yra minėtame sąraše. Jei jis ten yra, vadinasi, tai yra licencijuotas organizatorius arba agentas, veikiantis teisėtai.
Licencijuotas kelionių organizatorius privalo turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą. Tai reiškia, kad jūsų sumokėti pinigai yra apdrausti ir, įmonei susidūrus su problemomis, pinigai jums bus grąžinami visa apimtimi.
Matėme realių reklamų, kai kurios kelionių agentūros siūlo keliones su viešbučiais „be rusų publikos“. Kaip Turizmo asociacija vertina tokias reklamas?
M. Plepytė-Rainienė: Mes žinome, jog dėl šių reklamų etiškumo buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas. Natūralu, kad prasidėjus karui Ukrainoje keliautojų klausimų, iš kokių šalių asmenys ilsisi viešbučiuose, tikrai padaugėjo. Mes turime suprasti, jog keliauja ne tik lietuviai – viešbučiuose ilsisi viso pasaulio ir pačių įvairiausių tautybių asmenys.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
