Is salies ziurint. Kai Lietuvos aviakompanija Vilniaus aerouoste apkraunama visais imanomais mokesciais - nenormalu. Subankrotinus, saukiamasi privilioti uzsienio kompanijas neisivaizduojamomis lengvatomis. Net uz kura siulosi Lietuvos puse apmoketi (!). Viesbuciai bankrutuoja. Turistai nebeatvyksta. Susisiekimo nebeliko. Kas per machinacijos?

Reiktu pasidomėti ar nebuvo išplauti pinigai statant oro uostus, oi įdomių dalyku rastumėm. Kur dingo M. Ivanauskas? Kodėl niekas apie A. Butkevičių neaprašinėja?

Kas tie vienuolika Žiemelio apaštalų? Arba geriausiu atveju - naivumo ir kvailumo įsikūnijimų

flyLAL bankrotas - sisteminė Lietuvos aviacijos problema. Ir esmė visiškai ne skolose, ar Vilniaus oro uosto pasididžiavime. AB „flyLAL Lithuanian Airlines“ dirbdama nuostolingai ir konkuruodama su kitų šalių vežėjais dar 2005 metais išdėstė, kaip jos manymu turėtų veikti oro uostas ir kokie mokesčiai turėtų būti taikomi baziniam vežėjui. Bazinis vežėjas pagrindinai vysto vysto oro uostą siūlydamas naujus skrydžius. Per 2005-2008 metus aviakompanija „flyLAL“ sumokėjo daugiau nei 80 mln. lt Vilniaus oro uostui ir nebuvo visai skatinama skrydžių skaičių didinti. Jeigu Susisiekimo ministerija būtų rūpinusi keleiviais ir Lietuvos ekonomika, turėjo būti sukurta sistema panaši kažkiek į Rygos ar kitų oro uostų, kai bazinis vežėjas turi iki 100 proc. nuolaidas. Jeigu flyLAL būtų turėjusi bent Rygos oro uosto nuolaidų dydį, ji būtų sutaupiusi apie 64 mln. lt ir tai leistų kompanijai būtų žymiai finansiškai pajėgesniais ir gebančiai pasiūlyti dar daugiau pigių skrydžių. Tačiau nuolaidų negavome, o Vilniaus oro uostas išleido mūsų sumokėtus pinigus savo asmeninėm premijom, bereikalingam inventoriui įsigyti, asmeniniam šiltnamiui, viešbučiui ir poilsio bazei išlaikyti. Susisiekimo ministerija iš šį pinigų įsisavinimo procesą nesikišo.
Bazinio vezejo propaguotojai tokie pat kaip svietimo ir sveikatos reformos vykdytojai. Galimybiu studijos, ketinimu protokolijos ir komisijos – tai viskas ka musu politikieriai moka.