Likimo nuskriaustą mergaitę išžaginęs ir kartu savo draugužiais sunaikinęs nusikaltimo įkalčius, iškrypėlis vis tik neišsisuko. Prokuroras su tyrėjais surinko pakankamai jo kaltės įrodymų, o teismas pasiuntė jį už grotų.
Biržų rajono apylinkės teismas nuteisė biržietį Modrį Dukursą (46 m.) už neįgalios keturiolikmetės išžaginimą. Jam skirti 7 metai nelaisvės. M. Dukursas privalės atlyginti neturtinę žalą – nukentėjusiajai sumokėti 30 000 litų.
Dar du jo bendrininkai – Egidijus Tendzegolskis (40 m.) ir Rima Kiškytė (31 m.), padėję nuslėpti nusikaltimą bei bandę paveikti nepilnametę pakeisti parodymus kaltinamojo naudai, palikti laisvėje. R. Kiškytei paskirtos bausmės (laisvės atėmimas 5 mėnesiams) vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams laiko. Be to moteris įpareigota atsiprašyti nukentėjusiosios, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. Tendzegolskis nubaustas 90 parų areštu. Devynias dienas vyras jau areštinėje praleido, kai buvo sulaikytas.
Taip pat teismas iš R. Kiškytės ir E. Tendzegolskio solidariai priteisė 2000 litų neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai. Tai toks trumpas teismo verdiktas seksualiniam prievartautojui ir jo padėjėjams. Jie, žinoma, šį nuosprendį dar gali apskųsti...
Pažaisti su vaikais
Pernai liepos 21-ąją R. Kiškytės namuose atsirado proga švęsti – mat kitą dieną vienos iš jos dukterų gimtadienis! Vaikams buvo nupirktas tortas, saldumynų, na, o suaugusiems – sidro, alaus bei degtinės. Rimutė, kaip ją vadina kaimynai, moteriškė „labai geros dūšios“, todėl ir keturi jos vaikai nuo skirtingų vyrų. O jaunoji moteris neseniai priglaudė ir dar vieną „nelaimėlį“ – Egidijų, kuris „vargo“ vienas su savo sūnumi.
Taigi, į Rimutės dukters gimtadienį susirinko ne tik vaikų būrys, bet ir keletas mėgstančių tokias „šventes“ suaugusiųjų. Į svečius atėjo ir pas vieną biržietę ūkiniame pastate kambarį nuomuojantis E. Tendzegolskio brolis Modris Dukursas.
O tą dieną nuobodžiaujanti namuose keturiolikmetė Vilma (vardas pakeistas – aut. past.) pasiprašė mamos leisti jai pažaisti su Rimutės vaikais. Motina leido, bet prisakė vakare grįžti namo. Tačiau pavakary mergaitė paskambino į namus ir prašė leidimo nakvoti Rimos namuose. Motina iš pradžių nesutiko, tačiau iš Vilmos telefoną perėmusi Rima įtikino moterį, kad vaikai puikiai leidžia laiką, tad, kam trukdyti vaikams linksmybes...
Gimtadienio „šventė“
Linksmybių pradžia nieko grėsmingo nežadėjo: vaikai atskirame nuo suaugusių kambaryje valgė gimtadienio tortą, lukšteno saldainius, žaidė.
Tuo metu suaugusieji, susispaudę virtuvėje, tuštino alaus ir degtinės butelius. Vieni svečiai išėjo, kiti atėjo. Buvo užsukęs dukters parsivesti ir Vilmos tėvas, tačiau dukters patikintas, kad mama leido nakvoti svečiuose, išėjo.
Taigi, kai degtinė pakankamai įkaitino smegenis ir dar kai ką, Modris ėmė dairytis kokios karštesnės moterėlės, tačiau, kaip tyčia, jokios laisvos nebuvo. Tačiau netoliese sukinėjosi mergaičiukė, nuo kurios M. Dukursas nenuleido akių. Pamatę alkaną vienišiaus žvilgsnį, gerokai nuo alkoholio apkvaitę Egidijus su Rimute nutarė padėti moterų meilės išsiilgusiam broliui. „Taigi, žiūrėk, pati ta, – suokalbiškai mostelėjo galvomis į Vilmą. – Ir nesiskųs niekam – nelabai kokio protelio, net nesuvoks, kas įvyko...“
Ir E. Tendzegolskis, tuoj sukvietęs vaikus, apdalijo juos pinigais ir paliepė drožti ledų nusipirkti. Nors Vilma irgi buvo pasiruošusi eiti kartu, jai buvo paliepta eiti į vaikų kambarį ir laukti. Nusiminusi mergaitė ėmė dėlioti dėlionę, o tuo tarpu į kambarį įvirto M. Dukursas. Vyras be jokių meilikavimų „ėjo tiesiai prie reikalo“ – čiupo mergaitę už plaukų, smogė per veidą ir nutempęs prie čia pat ištiesto fotelio-lovos, ėmė nurenginėti.
Apstulbusi keturuolikmetė, iki tol nieko panašaus nepatyrusi, iš pradžių net nesuvokė, ką tas „dėdė“ ruošiasi daryti. Tačiau, kai ir pats nusiplėšęs savo drabužius, ėmė visais savo „gražumais“ apie mergaitę braukytis ir visur kaišioti, o po to, užlaužęs jai rankas, dar ir visu ūgiu užgriuvo, Vilma ėmė šauktis pagalbos, verkti, muistytis ir net įkando savo skriaudėjui. Tačiau į pagalbą ne tik niekas neatskubėjo, bet tik dar pagarsino televizoriaus garsą, kad užgoštų prievartaujamos aukos riksmą.
Kai egzekucija buvo baigta, į kambarį sugūžėjo ir Rimutė su Egidijumi. Liepė mergaitei nusivalyti kraują, o sukruvintą paklodę, sukišę į maišelį, išmetė į prie namo buvusį konteinerį.
Vilma verkė ir šaukėsi mamos, todėl Egidijus su Rima ėmėsi „geradarių“ vaidmens: ramino ją, liepė apsirengti, gultis ir pamiegoti – girdi, viskas būsią gerai, nieko, girdi, čia neatsitiko, niekam nieko nereikia pasakoti...
Jau kitą rytą atsikėlus Vilmai, jos kankintojai vis tik pabūgo, kad mergaitė kam nors prasitars apie prievartą, todėl ėmė grasinti išvežti ją į mišką, jei kam nors papasakosianti, kas įvyko. O jei vis tik kas nors paaiškėtų, ji privalanti sakyti, jog tai josios brolio draugo kaltė. Be to, visi trys ėmė tikinti, kad, girdi, ji laukiasi vaiko!
Šitokias kalbas išgirdusi išsigastų ne tik silpno protelio mergaitė, bet ir bet kuri kita.
„Malonumą“ pakartojo
Kadangi iš pat ryto namiškiai liepė parvesti dukterį namo, Rima, palydėjusi mergaitę, išpoškino, ar, girdi, jie žinantys, kad jų dukra nėščia?! Tačiau Vilmą tuo metu globojusi moteris į tokias kalbas nesureagavo, nes žinojo, kad iki tol mergaitė lytinių santykių nebuvo turėjusi ir dar gi subarė Rimą, kam šioji pletkus nešiojanti. Tačiau Rima išdrožė, kad „apie tai“ žino Modris. Numojusi ranka į tokias kalbas, globėja perrengė mergaitę švariais drabužėliais ir, nors matė, kad mergaitė nervinga ir išbalusi, išleido kartu su Rima toliau „švęsti gimtadienio“ – tiesiai iškrypėliui į nagus.
O M. Dukursas dar sykį patenkinęs savo gyvulišką aistrą, šį kartą su savo sėbrais suskubo išmesti ne tik ir vėl krauju ištepliotus patalynę bet ir Vilmos drabužėlius. Dar kartą prigrasinę, jei kam nors prasitarsianti apie tai, kas įvyko, tai „daugiau nebevaikščiosianti žeme“, apvilkę mergaitę R. Kiškytės dukters rūbais, parvedė ją į namus. Girdi, nepilnametė susipurvino drabužius, tai Rima juos išplovusi...
Toks paaiškinimas buvo gana keistas, nes R. Kiškytė gerai žinoma kaip nevalyva motina, dažnai laikanti apskretusius vaikus, įrašyta į socialiai remtinų šeimų sąrašą. Ją ir jos šeimą prižiūri socialinė darbuotoja.
Spaudė meluoti
Tačiau nors ir prigasdinta keturiolikmetė apie patirtą prievartą papasakojo ir tėvams, ir pedagogams, ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, o vėliau ir psichologams. Prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir visi nukentėjusiosios parodymai ėmė tvirtintis.
Įgūdžių tvarkytis ir dorai gyventi trijulei stigo, tačiau gudrumo sukti uodegą, kai ji svyla – užteko. Tuoj buvo pasikviesta nukentėjusioji, jai prigrasinta parašyti parodymus, kuriuose žaginimu Vilma turėjo apkaltinti savo brolio draugą, kuris kažkada buvo užsukęs į svečius ir, girdi, tuomet prie jos lindęs bei išžaginęs. Kad melas atrodytų lyg tiesa, iškrypėliai į „liudininkus“ dar pasikvietė kaimynus, kad anie matytų, jog Vilma „gera valia“ surašo parodymus. Tie „parodymai“ buvo perduoti per M. Dukurso advokatą ir įsegti į bylą.
Tik liudininkai pasitakė akylūs ir dar nepraradę sąžinės. Jie teisme paliudijo, kad ne mergaitė tą „prisipažinimą“ rašė, o E. Tendzegolskis, kad nukentėjusioji buvo sutrikusi, drebanti ir nenorėjo po tuo „prisipažinimu“ rašytis. Be to, ir brolio draugo bei kitų liudininkų parodymai, ekspertų išvados liudijo, kad mergaitė kalbą tiesą.
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Igno Railos, kuruojančio krašto nepilnamečių justicijos sritį, nors kaltinamojo bendrininkai ir siekė sužlugdyti nusikaltimo tyrimą, tačiau tai nepadėjo apsaugoti nei mergaitės skriaudiko nuo teisėto atpildo, nei išvengti bausmių patiems bendrininkams.
KOMENTARAS
Psichiatrė psichoterapeutė Vida Kilikevičienė
Tiek straipsnis, tiek skaičiai turi savo tikslą – perspėti, kad tokie nusikaltimai nuolat pasikartoja, kad tiek mes, suaugę žmonės, turėtumę likti budrūs (o nebūti tik tais skaičiais įbauginti). Taip pat mes turime mokyti būti budriems ir apdairiai elgtis savo vaikus tam tikrose neaiškiose situacijose. Tuo labiau, kad dauguma tokių situacijų turi vieną bendrą panašumą – žmogus, pakliuvęs į tokią neaiškią situaciją, kažkuriuo momentu dėl įvairių dalykų pasijunta labai nejaukiai ir nemaloniai. Aprašytoje situacijoje mergina viena buvo palikta svetimuose namuose, kitame kambaryje, o kiti vaikai buvo išsiųsti iš namų. Dėl to mergina ėmė jausti nerimą, pasijautė pasimetusi. Šiuo momentu ir būtų buvę geriausia merginai kuo greičiau pasišalinti, sprukti iš tų namų arba ieškoti pagalbos iš šalies – šių žmonių kaimynų pagalbos, t.y. į situaciją įtraukti svetimus žmones. Pajutus negeros nuojautos jausmą, merginai reikėjo juo pasikliauti ir pasinaudoti – nebūti ten, kur jaučiame įtampą, pavojų, sumišimą. Didžioji dalis nukentėjusiųjų gali nupasakoti taip jautęsi prieš įvykstant nelaimei.
TIK FAKTAI
Šioms išvadoms bei prielaidoms gauti detaliai buvo analizuojama 150 ekspertizių, kurios buvo atliktos vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir jos sudarė 64 procentus visų atliktų vaikams ekspertizių 2009-2011 metais. Iš nukentėjusiųjų vaikų 73 procentus sudarė mergaitės ir 27 procentus berniukai.
Šio tyrimo metu nustatyta, kad seksualinę prievartą patiria įvairaus amžiaus vaikai:
• Jauniausi nuo seksualinio smurto nukentėję buvo keturi vos 3 – 4 metų sulaukę vaikai;
• Vaikai nuo 3 iki 7 metų sudarė 17 procentų visų nukentėjusiųjų;
• Vaikai nuo 7 iki 11 metų sudarė 35 procentus visų nukentėjusiųjų;
• Vaikai nuo 12 iki 14 metų sudarė 28 procentus visų nukentėjusiųjų;
• Paaugliai nuo 15 iki 18 metų sudarė 20 procentų visų nukentėjusiųjų.
Išskirtos pagrindinės seksualinės prievartos rūšys:
• Invazinė (vaginalinė, analinė, oralinė) prievarta – ją patyrė 77 procentai nukentėjusiųjų;
• Neinvazinė prievarta: glostymas, lietimas, glamonėjimas, grabaliojimas, vertimas liesti kito žmogaus lytinius organus ir kt. – ją patyrė 23 procentai nukentėjusiųjų vaikų.
Nustatytas vaikų ir paauglių patirtos seksualinės prievartos dažnis:
• 39 procentai nukentėjusiųjų vaikų seksualinę prievartą patyrė vieną kartą;
• 27 procentai – daugiau negu vieną kartą (2, 3 kartus);
• 34 procentai nukentėjusiųjų vaikų seksualinį smurtą ir prievartą patirdavo periodiškai, nuolat, vidutiniškai apie 18 mėnesių (17,5 mėn.)“.
Šaltinis: Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių skyriaus viršininkės, teismo psichiatrės ekspertės Vidos Kilikevičienės mokslinis darbas „Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus ir paauglius Lietuvoje“ :
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
