Prieš prasidedant karui Ukrainoje sodybą įsigijęs charizmatiškieji Gintautas ir Jackas papasakojo, kas juos sužavėjo renkantis investicinį nekilnojamojo turto (NT) objektą.
Jie neslėpė, kad kelias iki dabartinio matomo rezultato buvo ilgas, tačiau vertas kiekvienos darbo valandos – dabar jiedu čia vysto savo verslą, kuris apima kieme įrengtą barą ir nakvynės bei pusryčių paslaugą.
Investicinio NT šaltinio paieškos atvedė į Lietuvą
Pokalbio metu Gintautas pasakojo, kad jiedu su Jacku susipažino Olandijoje ir ieškojo, kur būtų galima nusipirkti investicinį NT objektą ir jį paversti nakvynę ir pusryčius keliautojams teikiančiais viešnagės namais.
Ilgokai besidairę NT objektų Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Čekijoje galiausiai suprato, kad vienose šalyse trūksta vietinės kalbos žinių, o kitose NT įsigyti brangu.
„Tada aš darbe pasiėmiau atostogas, išėjau atostogų keturioms savaitėms ir pasiūliau Jackui keliauti į Lietuvą. Tada mes grįžome ir jisai pradėjo domėtis nekilnojamo turto kainomis Lietuvoje. Jam čia pasirodė labai nebrangu.
Jis surasdavo sodybą ir sakydavo – žiūrėk, tik 15 000 eurų, o aš sakydavau ne. Paskui vėl jisai rasdavo kažkokią kitą sodybą – žiūrėk tik 8 000 eurų, sakydavau ne.
Jis žiūrėdavo akis išvertęs ir klausdavo, kodėl gi ne, o aš atsakydavau, kad jis nežino Lietuvos specifikos.
Čia juk nėra taip, kaip Olandijoj, kad tu nuvažiavai su dviračiu 200 metrų ir kavinė, nuvažiavai nuo tos kavinės 200 metrų ir yra baras, Lietuvoje gyventojų tankumas yra labai retas ir jeigu per metus pas tave į tą sodybą atvažiuos kas nors su mašina, tai tu su vėliava turbūt išeisi jo pasitikti“, – juokėsi Gintautas.
Tęsdamas savo mintį pašnekovas pridėjo, kad nuo jo sodybos iki artimiausios kavinės Kurtuvėnuose yra maždaug 45 minutės kelio. Jie atvyko į vietą, Jackas pasiėmęs telefoną ėmė tikrinti, koks NT toje vietoje parduodamas.
Pašnekovas pridėjo, kad pats žinojo, jog vienas namas Kurtuvėnuose buvo parduodamas, tad jiedu nuvyko jo apžiūrėti, o savininkas kaip tik tuo metu buvo kieme, tvarkėsi ir atkeliavusius svečius pakvietė užeiti vidun.
„Yra dalykų, kur tu pamatai ir tu supranti, kad tai yra idealu. Namas buvo idealus, nes mums nereikėjo keisti jokio plano, nereikėjo keisti sienų. Jis tiesiog buvo tinkamas tai mūsų veiklai ir gyvenimui, kurį planavome“, – prisiminė Gintautas.
Jackas papildė Gintautą sakydamas, kad paskutiniąją savaitę jiedu abu pasipuošė kaklaraiščiais, liemenėmis ir keliavo į Šiaulius tvirtinti sandorio pas notarą. Vis tik pusiaukelėje jie sulaukė netikėto notaro padėjėjos skambučio, kuri tvirtino, kad patvirtinti šio sandorio negali.
„Ji mums sakė – vyrai, nieko nebus. Sakiau jai, kaip tai nebus? Sako, mes negalim tvirtinti sandorio, nes mums, sako, ekranas raudonuoja. Sakau, paaiškinkit, ką tai reiškia. Pasirodo, kažkur kažkas buvo nesutvarkyta ir automatiškai jie negalėjo patvirtinti“, – teigė Jackas.
Tęsdamas pasakojimą Jackas nurodė, kad teko atlikti papildomus kadastrinius matavimus, vėliau įgalioti kitą žmogų, kad jis galėtų atlikti notarinius veiksmus Lietuvoje, nes jiedu su Gintautu jau turėjo vykti į Olandiją.
Dėl svajonės neišsigando net karo
2021 metų gruodį vyko sandoris, o 2022 metų sausio pabaigoje jis buvo patvirtintas. Visai netrukus Jackas ir Gintautas susikrovė daiktus iš Olandijos ir važiavo į Lietuvą tvarkyti namo.
Vis tik 2022 metų vasarį prasidėjęs karas Ukrainoje neprastai juos išgąsdino, tad po kurio laiko svarstymų jie sugrįžo atgal į Jacko gimtinę.
„Mes grįžome į Olandiją, bet vis tiek mums tas projektas tiek daug buvo mintyse ir galvoje, kad mes per dvi savaites pripirkom vėl visokių daiktų ir grįžome atgal į Lietuvą“, – avantiūrą prisiminęs pasakojo Gintautas.
Jacko pasiteiravus, kokia buvo namo, kurį jiedu nusipirko, būklė, jis atvirai pripažino, kad pastatas buvo ganėtinai apleistas.
Pašnekovas trumpai pristatė jo istoriją – iki įsigijimo jame gyveno tik vienas šeimininkas, kurio vaikai buvo iškeliavę savais keliais, tėvai mirę, o brolis išvykęs.
„Kai tu esi vienas ir turi tokio dydžio namą, o tai yra tikrai labai didelis medinis pastatas, tu nebepajėgi susitvarkyti visų kampų. Šeimininkas realiai gyveno antrame aukšte, naudojo virtuvę ir kambariuką, o visa kita buvo apleista“, – dalijosi Jackas.
Gintautas pridėjo, kad atidarius duris kambarių, kuriuose anksčiau gyveno objekto savininko tėvai, pajuto tarsi jie nebūtų buvę paliesti nuo jų mirties.
„Buvo toks įspūdis, kad laiko mašina nusikėlėme į 70-uosius, 80-uosius. Aš nežinau, kada mirė savininko tėvai, bet buvo toks įspūdis, kad jis tiesiog uždarė duris ir ten daugiau nekėlė kojos“, – apie vaizdą pasakojo Gintautas.
Vis tik pašnekovas pridūrė, kad, pavyzdžiui, svetainės interjeras jiems su Jacku imponavo, nes davė toną jos atnaujinimui. Joje išvysta indauja toje pačioje vietoje yra iki šiol, o įsigyti baldai puikiai tiko prie laikmečio ir stiliaus.
„Pas mus, kai ateina svečių, sako, kad mes čia padarėme muziejų. Aš kartais irgi galvoju, kad tas kambarys iš tikrųjų toks truputėlį muziejus, nes viskas labai puikiai dera vienas prie kito ir tą kambarį mes taip ir vadiname“, – pasakojo jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
