Lygiai taip ir tave galeciau pavadinti "burokevicininku", jei ka. O ka? Negalima?
Neturi juk jokiu irodymu, kad nesi toks. Siaip tai kas kuom kvep, tuom ir kita tep.
Mane nustebino kaip inirtingai buve komunistai kaltina Grybauskaite komunizmu.
Nors ji studijavo jau GArbaciovo atsilimo laikotarpiu, kai laisva mintis skverbesi i
sovietus per visus sonus, ir deste ji vadovams politine ekonomija jau visiskai
kitaip. Tad nereikia lia lia, ponaiti Rainiuk:)

prezidiumo mordos (butkevičiaus, paulausko) jau daug ką sako...

Neminėkite Dievo vardo, aptarinėdamos savo simpatijas ir antipatijas išrinktai burokevičininkei ir šito sambūrio kliedesius, skirtus tikrai situacijos analizės kompromitavimui.

Kagėbistinė priedangos operacija. Vadinamasis "Žalgiris" taip pat, kaip ir pati Grybauskaitė, yra valdomas "valstybininkų" klano (arba tiesiai iš Maskvos), bet vaizduoja "oponavimą", taip bandant marginalizuoti rimtus kritikus ir rimtus klausimus.

Dievas nebaudzia. Jei Jis baustu, tai nesiderintu su Jo BESALYGINE MEILE. Taciau mes zinome, kad Dievas myli besalygiskai net pacius didziausius paklydelius ir kantriai laukia ju eksperimento gyvenant atmetus Dieva, o tai reiskia gyvenima baimeje ir kanciose, pabaigos ir prabudimo is tokios iliuzines busenos, nes is tikruju atsiskirti nuo Dievo neimanoma. Tokios iliuzijos, kad gali gyventi be Dievo, sukelia baime ir kaltes jausma. O kaltes jausmas paprastai prasosi bausmes. Bausmes niekas nenori. Todel dauguma bedieviu savo vidini kaltes jausma, per mastymo projekcija, projektuoja isoren ir tai pasireiskia kaltinimais, atakomis. Tai matome ir is cia susirinkusiu vyruku. Ypac dideli kaltes jausma pastebejau turint Butkeviciu ir Paulauska. Atakuodamas kitus, zmogus nepasiekia didesnio supratimo - jis ji praranda. Krikscionybe moko atleisti tokiems zmonems, nes ju ataka kyla is meiles trukumo. Kiekviena ataka reikia suprasti butent taip: KODEL MANES NEMYLITE? Si tustuma, kuria atakuojantysis jaucia ir troksta ja uzpildyti ir yra ta vieta musu samoneje, kurioje turi buti Dievas, nes Dievas yra meile. Bandymas atsiskirti nuo Dievo, nuo Priezasties, nuo Visumos/Vienio yra iliuzinis bandymas ir tokios iliuzijos sukuria klaidinga mastymo sistema - ego. Remdamasis tokia mastymo sistema, zmogus netenka Tiesos pagrindo po kojom ir ima jausti baime. Ten, kur nera meiles, visada jos vieta uzima baime. Baimes apimtais zmonemis galima nesunkiai manipuliuoti. Bet sie rinkimai parode, kad tikejimas Lietuvoje dar gyvas. Amen.

teisingai pasakyta

nieko sau autoritetai - butkevičius ir Co! nenuilstantys veikėjukai, skaidrumo pavyzdžiai... Įdomu, kieno "meilė" ir žvilgsnis jų darbelius palaiko?

Bet mes nesame nukrypę nuo Dievo kelio? Jis negalėjo mums siųsti D.G. kaip bausmės?

nukrypt nuo kelio vairuotojui nevalia - avarija kaip mat. O siaip gyvenime zmones taisykliu nelinke paisyti, ypac Dieviskuju desniu. Stai vienas is pagrindiniu dvasiniu desniu: ka duodi kitiems, ta gauni su kaupu. Duok kitiems meile ir tu busi mylimas. Nekesk ir taves nekes. Apiplesk ir busi apiplestas. Atmesk ir pasijusi izoliuotas. Tai galioja visur ir visados. Kiekvienam pasirinkime. Nereikia pamirsti, kad Dievas turi viena Sunu. O mes visi, savam sventume, esame to sunaus dalis. Ir niekas neatsiples DAUGIAU DANGAUS nuo kito. AMEN.

Tikrai ne. Bausmes prisisaukiam mes patys nukrypdami nuo Dievo kelio.