Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų liepos 1-ąją Lietuvos kalinimo įstaigose gyveno 118 asmenų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Šį būrį dabar papildė dar du žudikai iš Panevėžio krašto, kuriems nuo pat pirmos dienos po jų įvykdyto šiurpaus nusikaltimo dauguma pasibaisėjusių žmonių reikalavo mirties bausmės ir pakrikštijo Dembavos sužvėrėjusiais budeliais.
Griežčiausia bausmė
Tautos šūksnius išgirdo ir Panevėžio apygardos prokuroras Donatas Skrebiškis, vadovavęs tyrimui, kurį gana sklandžiai atliko Panevėžio policijos pareigūnai, bei teisme pasiūlęs skirti žudikams įkalinimą iki gyvos galvos, ir Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią skandalingą bylą. Tik mirties bausmė Lietuvoje mūsų Seimo nutarimu buvo panaikinta dar 1998-ųjų gruodžio 21-ąją, o Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, prapuolė galimybė tokią bausmę vėl susigrąžinti. Tad griežčiausia bausmė už itin žiaurų nusikaltimą pas mus – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Ši bausmė dabar paskirta dviem budeliams, pernykščio rugsėjo 21-osios, šeštadienio, paryčiais pagrobusiems, netrukus kelis kartus išžaginusiems ir rytą automobilio bagažinėje gyvą sudeginusiems nepilnametę Dembavos miestelio (Panevėžio r.) gyventoją Eveliną (17 m.).
Šie budeliai – tai panevėžietis Julius Jakubaitis (34 m.) ir Panevėžio rajono gyventojas Deividas Antanaitis (23 m.). Abu anksčiau jau ne kartą teisti, o šiurpiausią nusikaltimą įvykdę būdami apsvaigę nuo alkoholio ir kvaišalų. Sunku net teigti, kad jie psichiškai sveiki, kaip per ikiteisminį tyrimą nustatė specialistai.
Beje, nė vienas iš teisiamųjų savo kaltės nepripažino – vertė ją vienas kitam. Būdami neva nekalti, jie, skelbiant nuosprendį, vis dėlto bandė slėpti savo veidus nuo fotografų. Manoma, kad nuteistieji pasinaudos jiems suteikta teise šį teismo nuosprendį apskųsti, tikėdamiesi švelnesnės bausmės.
Teistumų „kolekcijos“
Kadangi teisiamieji savo kaltę neigė, tad brutalaus nusikaltimo priežastis liko tik spėjama. „Kaltinamieji taip ir nepaaiškino, dėl ko nusprendė nužudyti nepilnametę, – teigė prokuroras D. Skrebiškis. – Manome, kad taip jie greičiausiai bandė paslėpti kitus nusikaltimus – merginos neteisėtą laisvės atėmimą ir išžaginimą. Bet ir abiem savo kaltę neigiant, pareigūnai padarė viską, kad jų kaltė būtų patvirtinta nepaneigiamais įrodymais. Tam buvo atlikta net 20 specialių tyrimų. Šis didelės apimties ikiteisminis tyrimas atliktas per gana trumpą – 9 mėnesių – laikotarpį.“
Be įkalinimo bausmės, teismas įpareigojo abu nuteistuosius solidariai atlyginti nužudytosios artimiesiems padarytą turtinę ir moralinę žalą – sumokėti 377 000 litų.
Žinoma, sunku tikėti, kad šį teismo įpareigojimą budeliai įvykdys, nes jie iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, o savo darbingus gyvenimo metus prašvaistė darydami nusikaltimus ir „kolekcionuodami“ teismo nuosprendžius: D. Antanaitis dabar nuteistas jau net septintą kartą, o J. Jakubaitis – penktą (iš jų 2 teistumai jau laikomi išnykusiais).
Išgamų nelaisvėje Už grotų abu žudikai gyvena jau daugiau nė metus, kai tik po didžiulį rezonansą sukėlusio nusikaltimo tos pačios dienos popietę abu – purvini, šlapi ir apsvaigę – skirtingose vietose netoli Panevėžio buvo sulaikyti ir netrukus suimti.
Ši tragedija itin šiurpi ne tik tuo, kad buvo nužudyta daug savo ateities planų turėjusi nepilnametė, po poros savaičių su savo mylimuoju turėjusi išvykti gyventi į užsienį, bet ir tuo, kad tuokart į dviejų išgamų rankas patekusi Evelina iki pačios paskutinės savo gyvenimo minutės darė viską, kad tik būtų išgelbėta. Būdama įkalinta savo pagrobėjų automobilio „VW Passat“ bagažinėje, mergina atkakliai šaukėsi pagalbos telefonu 112, nes apkvaitę nusikaltėliai arba paprasčiausiai pamiršo atimti iš jos mobilųjį telefoną, arba net nepagalvojo, kad palaužta, išžaginta, prigąsdinta auka juo gali leisti SOS signalus iš bagažinės. O Evelina labai norėjo gyventi – vežama bagažinėje nepilnametė sugebėjo savo telefonu kelis kartus paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Ji aiškino esanti pagrobta, išprievartauta ir kažkur vežama bagažinėje, be to, gana išsamiai apibūdino įsidėmėtą automobilį ir abu savo pagrobėjus. Išsigandusi mergina prašė pagalbos, nes ją vežantys asmenys esą ketina ją nuskandinti. Kiek vėliau nelaimėlė dar kartą prisiskambino į BPC, bet šis – paskutinis – jos pokalbis su BPC operatore nutrūko, kai dembaviškė pasakė jaučianti degėsių kvapą ir ėmė kosėti bei tuoj nutilo...
Tai buvo paskutinieji merginos žingsniai siekiant išsigelbėti, tik jų niekas nepasitiko...
Šiurpi atomazga
Iškart po tragedijos buvo išaiškinta, kad Evelina ir du jos egzekutoriai anksčiau nebuvo pažįstami. Vadinasi, jokios rimtos priežasties nužudyti dembaviškę nebūta ir Evelinos vietoje tą minutę galėjo atsidurti bet kuri kita auka, sudominusi apspangusius vyrus, naktį šėlusius naktiniuose klubuose ir paryčiais ieškojusius naujų nuotykių. Tiesa, greičiausiai toji auka turėjo būti jauna, išvaizdi, patraukti – atkreipianti vyrų dėmesį. Evelina kaip tik tokia ir buvo. Šviesiaplaukė tuo metu, prieš šeštą valandą, Panevėžyje, autobusų stotelėje Aukštaičių gatvėje, sėdėjo laukdama autobuso – po naktiniame klube su draugėmis praleisto laiko tikėjosi greitai pasiekti namus. Staiga prie merginos sustojo lengvasis automobilis, ir abu dabar jau nuteistieji jėga įsisodino merginą į mašiną bei pradėjo važioti po Panevėžį ir Dembavą.
Apie 6 valandą 15 minučių pagrobėjai nusivežė Eveliną į nuošalią vietą už Dembavos medelyno, prie Nevėžio upės, ir nelaimėlę prigąsdino, sumušė, išprievartavo. Smulkaus sudėjimo panelė pasipriešinti nepajėgė. Orgijos truko kone valandą.
Tuomet nusikaltėliai įkišo savo auką į automobilio bagažinę ir vėl sėdo prie vairo.
Kol vežama Evelina skambino pagalbos telefonu, o jos ieškoti iškart išvyko keli tą naktį Panevėžyje budėję policijos ekipažai, bet ieškojo nesėkmingai, nusikaltėliai sustojo miškelyje netoli Keravos kaimo (Velžio sen.), prie nuošalaus keliuko, ir savo auką dar kartą sumušė, išrengė nuogai ir vėl išprievartavo. O tada automobilį, kuriuo padarė kelis nusikaltimus Evelinos atžvilgiu, šaltakraujiškai padegė žiebtuvėliu. Nebeištraukdami merginos iš užsiliepsnojusios mašinos bagažinės...
Vėliau ekspertai nustatė, kad nepilnametė buvo sudeginta dar būdama gyva – ji žuvo dusdama nuo dūmų ir deginama ugnies, patirdama dideles fizines ir dvasines kančias.
Nors pareigūnai labai stengėsi surasti minėtą automobilį, kol dar mergina šaukėsi jų pagalbos, tačiau jau liepsnojanti mašina buvo aptikta tik po poros valandų – apie tai pranešė pro šalį važiavusi moteris. Sudegusio automobilio bagažinėje ir buvo surasti ugnimi nukankintos Evelinos apdegę palaikai. Tuo metu buvo keliolika minučių po aštuntos valandos – tai yra apie 3 valandas trukusios merginos tragedijos itin šiurpi atomazga. Skaudžiausia pamoka
Egzekutorių teismo procesas vyko uždaruose posėdžiuose. Taip norėjo ir kaltinamieji, ir nužudytos merginos artimieji, nes nusikaltimo detalės susijusios su lytine prievarta, asmeniniu nepilnametės gyvenimu.
Teismas nustatė, kad abu budeliai buvo bendrininkai ir kankindami nužudė bejėgiškos būklės nepilnametę. Užtat jie ir nuteisti griežčiausia bausme – tapo vadinamaisiais mirtininkais (nuteistaisiais iki jų mirties).
Skaudžiausia, kad tikrai nemenkoms policijos pajėgoms, gavus pranešimą apie vykdomą nusikaltimą, nepavyko surasti Evelinos apibūdinto žalios spalvos automobilio ir merginos išgelbėti. Šis įvykis aštriai bedė pirštu į BPC problemą – kad nebūta techninių galimybių tiksliai nustatyti merginos buvimo vietą pagal jos mobiliojo telefono, kuriame nebebuvo SIM kortelės, signalus. Tuomet ieškota kaltųjų, iš naujo studijuoti įvairūs aktai, skaičiuoti brangiai BPC įrangai sunaudoti pinigai. Po kelių mėnesių buvo paskelbta, kad minėta BPC problema aktyviai sprendžiama. Vis dėlto labai apmaudu, kad per dažnai kokia nors opi problema išsprendžiama tiktai žmonių gyvybės sąskaita – pradedant nuo saugesnių sąlygų pėstiesiems keliuose, nes vis trūksta lėšų naujiems statiniams ar net kelio ženklams bei nuorodoms, ir baigiant neprižiūrimais pastatais, tapusiais žmonėms pavojinga griuvėsių krūva, ar nesaugiomis darbo sąlygomis ir panašiai.
Tik faktai:
„Mirtininkas“ J. Jakubaitis prieš gerą pusmetį buvo teisiamas ir už žiaurų elgesį su savo žmona Gintare (30 m.).
Pernai, rugsėjo 12-ąją, neblaivus J. Jakubaitis, naktį namie kilus konfliktui, kelis kartus smogė žmonai į veidą – moteriai net lūžo nosis; tuo metu namie miegojo poros mažametis vaikas.
Teisme kaltę dėl to neigęs J. Jakubaitis tvirtino tąkart žmoną įtaręs neištikimybe.
Panevėžio apylinkės teismas žmonos skriaudikui paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Ši bausmė J. Jakubaičiui kartu paskirta ir už alaus baro apiplėšimą dar 2005 metais – viskas paaiškėjo tik tada, kai J. Jakubaitis buvo suimtas po Dembavos tragedijos ir jo pirštų atspaudai išdavė apie tą anksčiau įvykdytą nusikaltimą. Irena ZUBRICKIENĖ
