Naujoji valdžia tvirtina esanti už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, tačiau neduoda jokių garantijų, kad tai bus padaryta iki artimiausių savivaldybių tarybų rinkimų.
Pasak dienraščio „Kauno diena“, Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programoje pažadėta rengiantis 2011 metais vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams priimti įstatymus, kuriais būtų įteisinti tiesioginiai miestų ir rajonų merų rinkimai.
Tačiau praėjusią savaitę patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nebeliko konkretaus įsipareigojimo šią jau seniai puoselėjamą idėją įgyvendinti iki 2011-ųjų. Tik nurodoma, kad tiesioginiams merų rinkimams reikalingi įstatymų projektai „bus parengti per šešis mėnesius nuo Vyriausybės strateginio planavimo komiteto sprendimo“ šiuo klausimu. Bet visiškai neaišku, kada Strateginio planavimo komitetas priims sprendimą.
Bene visos didžiosios šalies politinės partijos, buvusios ir valdžioje, ir opozicijoje, jau daugelį metų kalba apie norą įteisinti tiesioginius merų rinkimus, ne kartą buvo nustačiusios datas, kada tai galėtų būti padaryta, tačiau šiuo klausimu nepasistūmėta nė per nago juodymą.
Valdantieji tvirtina nepamirštantys įsipareigojimo įteisinti tiesioginius merų rinkimus ir neatidedantys jo pernelyg ilgam.
„Jeigu Vyriausybė būtų nusiteikusi tiesioginių merų rinkimų klausimą išvis pamiršti, ji turbūt būtų pasistengusi šį įsipareigojimą atidėti iki pat kadencijos pabaigos 2012 metais. Dabar, įrašius štai tokią formuluotę, yra tikimybė, kad palyginti greitai dėl to bus apsispręsta“, - tikino valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vienas vadovų Jurgis Razma.
Tačiau jis negalėjo garantuoti, kad jau 2011 metais Lietuvos piliečiai turės galimybę merus rinkti tiesiogiai. Politikas pripažino, kad laukia dar gana sudėtingos diskusijos dėl to, kokius įgaliojimus turės taip išrinktas miesto ar rajono galva.
Vieni politikai mano, kad tiesiogiai išrinktas meras turi vadovauti vietos vykdomajai valdžiai, perimdamas dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus. Kiti politikai yra už tai, kad visų savivaldybės gyventojų išrinktas meras vadovautų irgi tiesiogiai išrinktai tarybai, kaip yra ir dabar, o vykdomąją valdžią turėtų administracijos direktorius.
Norint įteisinti tiesioginius merų rinkimus, reikalinga keisti Konstituciją. Tam būtinas platus politinis ne tik valdančiųjų, bet ir opozicinių partijų sutarimas, nes pataisos Konstitucijoje priimamos didžiule Seimo narių balsų dauguma.
Parlamento stalčiuose jau daugelį metų guli ne vienas įregistruotas Konstitucijos pataisos projektas, tačiau nė vienas jų nė nepradedamas svarstyti Seimo posėdyje, nes parlamentarai nesusitaria, kokius įgaliojimus turės tiesiogiai išrinktas meras.
