Dėl šiltos žiemos senka ne tik vandens telkiniai, o ir šuliniai: „Turime taupyti“

Lazdijų rajono Janėnų kaimo gyventojas Romas vedasi parodyti savo geriamojo vandens šulinio. O situacija nekokia – įprastai dabar šuliniai turėtų būti sklidini vandens, tačiau dzūkų ištekliai pavojingai senka. Romas sako, kad vandens pradėjo mažėti dar vasarą. Žmonės tikėjosi, kad per žiemą šuliniai prisipildys, tačiau šie ir toliau senka. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Planuoja Vilnių ir Kauną sujungti Nerimi: „Tai yra labai paprasti darbai“

Iš miško Vytautas voveraites tempia kibirais net žiemą: kiti negali patikėti

Uždaryta populiari Lietuvos lankytina vieta: įspėja visus ten nevažiuoti

„Daugumoj tai daugiau būna. Priklauso nuo lietaus, nuo sniego. O dabar nei sniego, nei lietaus. Lijo, bet mažai, mažai, mažai“, – pasakoja Romas. 

Dzūkai sako vandenį labai taupantys: bijo likti visai su tuščiais šuliniais. 

„Tai turime taupyti. O ką paskui? Nebus vandens, turėsim važiuoti į parduotuvę pirkti“, – sako Romas. 

Nedaug vandens ir pas kitą Janėnų kaimo gyventoją Izabelę. Moteris sako, kad gyvena viena, daug nesunaudoja, tačiau irgi taupo – vandens šulinyje likę visai ant dugno. 

Dėl šiltos žiemos ir mažai kritulių vanduo senka ne tik gyventojų šuliniuose, bet ir ežeruose. Dzūkų jūra vadinama Dusia, anot Metelių regioninio parko gamtininkų, susitraukė per gerą pusę metro. Pastarosios audros ir žemas vandens lygis nuplovė dalį smėlio bei suformavo ypatingą vaizdą.

Senkantis vanduo kenkia gyvūnams

Gamtininkai sako, kad šią žiemą Dusios dar nebuvo sukaustęs net menkiausias ledas. Praeitą žiemą ledas laikėsi daugiau nei mėnesį. Nebuvo ir gausių kritulių, tad vandens lygis sparčiai krenta. 

„Kritulių turėjome nedaug, tai tas kritimas dar stipresnis nei kitais metais. Dar šiais metais Dusios ežeras ledo nematė ir neaišku, ar matysime“, – komentuoja regioninio parko specialistas Artūras Pečkys.

Anot gamtininkų, kritinė Dusios ežero vandens lygio riba dar nėra pasiekta. Bet kaip bus toliau – neaišku. Kad ir palyja, vanduo esą susigeria į požeminius vandenis, nes nėra jokio įšalo. 

„Pirmiausia vanduo susigeria į mūsų laidų smėlį ir iki ežero pakliūva labai nedidelis kiekis vandens arba jo visai nepakliūva“, – sako A. Pečkys. 

O Dzūkijos balose, kuriose gyvena saugomi ropliai – baliniai vėžliai – kai kur vandens visai nebėra. Dabar vėžliai kietai miega, įsirausę į pelkių dumblą, tačiau apie gegužę pradės aktyvų gyvenimą, tad jiems reikės pelkių su vandeniu. Vandenyje ropliai praleidžia nemažai laiko: slepiasi nuo pavojų ir maitinasi. Ar neišseks dauguma balų, jei laikysis tokia žiema – neaišku. 

„Situacija tokia, kad buveinės iš dalies nyksta būtent vertingiesiems mūsų ropliams. Aišku, tos žiemavietės, kuriose žiemoje vėžliukai, tai yra dar pakankamai tvirtos su vandenuku kiek jiems reikia, durpių sluoksniu, o jau migracijai, tie vandens šaltiniai išdžiūsta“, – sako regioninio parko patarėja Irma Maciulevičienė. 

Kas džiaugiasi tokia šilta žiema, tai vandens paukščiai. Daugybė ančių, žąsų, gulbių ir net garnių taip ir neišskrido į šiltus kraštus: laukai – pilni sultingų, šviežių želmenų, vandens telkiniai – atviri ir neužšalę, tad kai kurie sparnuočiai net nesivargina kažkur kitur skristi.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.