kas to asilo klausosi.

Pritariu. Tačiau kontroliuoti padėtį galima ir suteikiant kokius nors įgaliojimus merų pašelpiamų nerinktų bendruomenių nerinktiems lyderiams. Bendruomenių "lyderiai" mažai kuo skirsis nuo "renkamų" seniūnaičių. Žodžiu, be tikro žemutinio savivaldos lygmens įteisinimo, be seniūnijų tarybų ir seniūnų rinkimų niekur nepajudėsime.

Seniūnaičiai – bendruomenių duobkasiai
Rugsėjis 26, 2008



Naujas savivaldos įstatymas gali nuslopinti gyventojų iniciatyvas, mano Imantas Melianas.
Ne paslaptis, kad savivaldos ir administracinio teritorinio suskirstymo reforma Lietuvoje jau senokai pateko į aklavietę. Niekaip nesugebama apsispręsti – reikia arba ne mūsų nedidelei valstybei aukštesnės pakopos teritorinių vienetų (dabartinių apskričių analogų), kiek jų turėtų būti ir kokiu principu jie turėtų būti sudaromi, ar tai turėtų būti centrinės valdžios filialai – „prefektūros“, ar aukščiausios pakopos savivaldybės? Nesutariama ir dėl dabar egzistuojančių bei iš naujo kuriamų savivaldybių galutinio skaičiaus bei jų sudarymo kriterijų. Siūloma tiesiogiai rinkti savivaldybių merus ir seniūnus, tačiau nesugebama apibrėžti, kokios pagaliau turėtų būti jų funkcijos ir kompetencijos ribos. Susidaro įspūdis, kad visi pasiūlymai keisti ar papildyti galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja šiuos klausimus, yra sąmoningai sujaukti. Kaipgi kitaip, jei, apvilkus juos įstatymo rūbu, Lietuvos savivaldos sistemoje kiekvienąkart sukeliamas vis didesnis chaosas. Ar iš tikrųjų Lietuvoje nėra šios srities specialistų, kurie galėtų parengti visa apimančią savivaldos ir teritorinio suskirstymo (tai tiesiogiai tarpusavyje susiję dalykai) reformos projektą? Aišku, kad yra. Atitinkami pasiūlymai suformuluoti dar prieš 15 metų, tik tie, kurie yra valdžioje, niekaip nesugeba į juos atsižvelgti – užtat jie užsiima niekais.
Štai ir dabar, likus vos kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų, yra priimta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kuri įteisino naujus teritorinius vienetus – seniūnaitijas ir jų vadovus seniūnaičius. Atnaujintas įstatymas numato, kad seniūnaitis – tai dvejiems metams renkamas gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas, kuris „skatins gyventojus prižiūrėti kelius, gatves, kapines ir kitus infrastruktūros objektus, plėtoti ir organizuoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą“, o „rūpimus klausimus svarstys ir sprendimus priims seniūnaičių sueigose“. Visa tai jis turės atlikti visuomeniniais pagrindais (koks pasiaukojimas!). Be to, seniūnaitis turės balso teisę renkant seniūną. Numatyta, kad seniūnaitijos sudarymo projektą savivaldybės administracijos direktoriui turės pateikti seniūnas, o jį patvirtinti turės savivaldybės taryba.
Kandidatus į seniūnaičius pagal įstatymą galės siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos (ar tai nėra tas pats?), taip pat įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje. Kažkur girdėta, ar ne? Trūksta dar tik darbo kolektyvų, jaunimo ir moterų organizacijų bei karo ir darbo veteranų tarybų.
Bet gal tai iš tikrųjų šis tas nauja ir kokybiškai vertinga? Atsiverskime iki šiol galiojusio Vietos savivaldos įstatymo aštuntąjį skirsnį „Atstovavimas gyvenamųjų vietovių bendruomenėms“ ir skaitykime: „Gyvenamosios vietovės ar kelių gyvenamųjų vietovių (kaimo ar kelių kaimų, miesto arba miestelio) bendruomenės gyventojai gali išsirinkti bendruomenės atstovą (atstovus)“, kurių svarbiausias uždavinys – „rūpintis bedruomenės interesais ir atstovauti bendruomenei seniūnijoje, prireikus ir savivaldybės institucijose bei savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, taip pat supažindinti seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija, seniūną apie viešus bendruomenės reikalus“. Tai kuo naujieji seniūnaičiai skirsis nuo senųjų bendruomenės atstovų? Kvailoku pavadinimu? Ir ar galima tokį niekalą pateikti visuomenei kaip įstatymo „tobulinimą“?
Vis dėlto pavyko aptikti ir vieną esminį skirtumą. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo pažymėta, kad „gyvenamosios bendruomenės atstovas renkamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka“, taigi joje nebuvo minimos jokios „asociacijos bei įstaigų ir organizacijų kolektyvai“. Ką tai reiškia, kai mūsų visuomenė yra pilietiškai demotyvuota – juk mobilizacinį resursą valdo tik „įstaigų ir organizacijų“ vadovai? Tai rodo, kad iš tiesų seniūnaičiais taps vietinės nomenklatūros žemesnės pakopos atstovai ir tie, kurie turės pasitraukti iš aukštesnių postų po artėjančių Seimo rinkimų. Žinoma, tai bus jau ne ankstesnis lygis, bet vis dėlto garantuotas pajamų šaltinis. Juk niekas nepatikės, kad seniūnaičiai iš tikrųjų darbuosis dykai ir tik po pagrindinio darbo likusiu laiku. Nebus fiksuoto atlyginimo – bus kitos, tikrai ne menkesnės pajamos.
Maža to, seniūnaičiai bus tikrojo bendruomeniškumo ir tikrosios savivaldos duobkasiai, nes ši nomenklatūros pakopa uzurpuos vietos bendruomenės visuomeninės saviraiškos galimybes. Artėjant savivaldybių ar Seimo rinkimams, seniūnaičiai (kaip kažkada kolūkių pirmininkai) jau bus tinkamai orientavę pakankamą procentą pavaldžios vietovės gyventojų, kad šie net nebandytų išsišokti. Sunku patikėti, kad bus kitaip, kai „demokratija“ nuleidžiama iš viršaus, ir nuleidžiama tų, kuriems tikros demokratijos nereikia.
Jeigu pasirodys, kad „nusipelnusiųjų gyventi geriau“ yra daugiau nei „seniūnaitijų“, „Alfos.lt“ komentatoriaus Lio pasiūlymu, Seimo nariai galėtų (jeigu spėtų) įteisinti dar gatvaičio, kiemaičio, kaimynaičio, daugiabutaičio, laiptinaičio ir „aukštaičio“ (vieno aukšto gyventojų vadovo) pareigybes. Juk reikia kaip nors kontroliuoti padėtį.

“Atgimimas”

Dėl seniūno rinkimų - jį rinks, aišku, ne keli Petrai ("vyresnieji kaimynai"), o tiesiogiai visi seniūnijos gyventojai tam skirtuose rinkimuose. Kandidatais galės būti ne tik Petrai, bet ir kokie Jonai, Juliai ar Liudai.
Jei renkamas seniūnas, tai ir seniūnijos taryba turės būti renkama. Kas čia per savivaldos lygmuo be biudžeto ir jį tvirtinančios tarybos. O kas priiminės visus kitus sprendimus ir prižiūrės seniūno vykdomą lėšų panaudojimą. Labai jau gerų sąlygų tas seniūnas nori - nei priežiūros, nei tiesioginių rinkimų.

Susirinko "ekspertai" ir pliurpia niekus :) Akivaizdu, kad tuos dermokratijos žaidimus reikia baigti. TSRS sistema, kai buvo vykdomieji komitetai ir jokių ten pseudorinkimų - buvo ideali.

O man Kulakausko siūlymai visai nejuokingi. Mažiausias savivaldos vienetas Kaimynija. Žinoma, mano kaimynas Petras svarbiausiu kaimynu turi būti renkamas. Iš kelių Petrų išrenkam Seniūną. O į savivaldybės Tarybą turi turėti teisę bolotiruotis ir nepartiniai deputatai. Tikėkimės, laikui bėgant, iš rinktų nepartinių išsikristalizuos ir tikros partijos. Tuomet dabartinę 2K partiją išmesim per tvorą.
Bet, kai mano kieme atsiras duobė, arba man nepatiks Jono katinas, man nereikės belstis į savivaldybę ieškoti teisybės. Man paks pranešti Petrui. O Petras išreikalaus iš mero pinigus tai duobei užlyginti. Dabar gi duobės lyginamos tik "elito" kiemuose, o likę pinigai kažkur išgaruoja. Maždaug taip.

Matau, kad mes abu nesižavime lietuviškosiomis partijomis. Dar to betrūko, kad paskelbtume jas "visuomenės atstovais"...
Visuomenės interesų grupių atstovai turi būti deleguojami rinkimuose. Tad geriau paieškoti būdų, kaip išrinkti tuos interesų grupių atstovus - atpuls negatyvi nuostata ir noras nesuteikti išrinktiems atstovams jokių įgaliojimų.
O bitininkui Petrui ir dabar niekas netrukdo savivaldybėje pateikti asmenišką "paklausimą". Norint gauti visuomenės įgaliojimus didesnei priežiūrai,vien jo ar Jūsų norų nepakaks - Petras turi būti rinkimuose išrinktas deputatu. Štai su šia užduotimi Jums ir teks "susidoroti". Priešingu atveju jis bus vadinamas "apsišaukėliu".

Tai jūs pamiršote paminėti, kad dabartinės lietuviškos patijos yra tik tam, kad Europa nebartų. Savo tiesioginės, visuomenės atstovų, funkcijos jos neatlieka, o tik verda savo interesų uogienę.
O elito yra ir kaimuose, tarkim mano kaimynas bitininkas Petras. Tad vilniškių, ar partijų bonziukių, kaip siūlote, mums samdyti nereikės. Ačių už gerą širdį. Susidorosim. Va, tie Petrai ir galėtų kontroliuoti merą.

Jūs pamiršote nurodyti, kas konkrečiai "iš visuomenės" merą kontroliuos. Gal koks JDJ ar mero finansuojamų neskaitlingų bendruomenių rinkimuose nerinktas elitas kaimynijų asociacijos pavidalu? Puiki mintis iš savivaldybių renkamų tarybų atimti vykdomosios valdžios priežiūros bei kitus įgaliojimus. Tarybos liks tik tam, kad Europa nebartų.

Juokai juokais, bet ir Kulakausko tekste rimtu veidu kalbama apie kažkokių įgaliojimų suteikimą savanorių bendruomenių lyderiams rajono lygyje. Elito piramidė perkeliama jau ir į kaimus. Lietuvoje galima pastebėti vis daugiau pastangų įvesti mažumos valdymą,
Garsiai kalbama apie vienmandates, kuriose laimi didžiausia mažuma( 2008m. Seimo rinkimuose 1 ture būsimi nugalėtojai surinko mažiau kaip 29% dalyvavusių rinkėjų balsų ). Viluckas prakalbo net apie tai, kad vyriausybę automatiškai sudarytų daugiausia mandatų gavusi partija. Tokia Vyriausybė būtų nenuverčiama, net jei premjerą jo partija po metų pašalintų iš partijos. Čia elito atstovai jau pernelyg išsidavė.

Taip pat "Kaimynijas" smulkiausią savivaldos vienetą reikia įtvirtinti įstatymu.