Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Peršasi išvada,kad Valinskas yra daktaru grupuoties narys.
pažįstant Valinską viskas taip ir turėjo įvykti
kad kompromatus Valinsko bendrazygiai jau nuo sausio menesio renge. Sauni chebra :)
bjauri istorija
Kad TPP frakcija Seime buvo pilna įtampų, nesunku buvo pastebėti, tačiau nemanau, kad daug kas galėjo atspėti, kad skilimo procesas vyks tokiu greičiu ir tokia raiška. Abi susikovusios pusės pažėrė viena kitai nemažą pluoštą kompromatų ir eiliniams piliečiams tokiais atvejais būtų pravartu susipažinti su tų kompromatų įrodymais. Abiejų pusių iškeltos įvairių ryšių "otkatinės" versijos turi būti ištirtos teisėsaugos institucijų ir tų tyrimų rezultatai turi pasiekti mažu mažiausiai atsakingų politikų ir valdininkų ausis. Asmeniškai nemanau, kad visoje šioje istorijoje yra daug faktų, kuriuos dera slėpti nuo visuomenės, kaip neviešintiną medžiagą. Mums nereikia teisėsaugos galimų agentų pavardžių ar rinktos informacijos darbo metodų. Visuomenei reikia aiškiai apibendrintų išvadų ir rezultatų. Žiniasklaida tokiais konflikto atvejais turi atitikti žurnalistinės etikos normas. Jei vakar Baltijos TV parodė gan raiškią laidą, kurioje savo versiją plačiai pateikė A.Sacharukas, tai būtų visiškai prasminga , kad lygiai taip pat viešai galėtumėm išklausyti ir kokio TPP "Ąžuolo" frakcijos atstovo nuomonę. Gal ir paties Seimo pirmininko A.Valinsko. Net jei tuo keliu žengiant susinaikins visuomenės akyse abi suskilusios TPP frakcijos dalys. Jei jos vieną kitą užvers kompromatais, o tie kompromatai bus įrodyti, tai tegul ir susinaikina. Gal tas procesas bus gera pamoka mūsų rinkėjams, kurie neatsakingai pažiūrėjo į savo pilietinę pareigą? Jei rinkę TPP kandidatus jie norėjo "cirko" Seime ir kad būtų "labai linksma", tai tą jie jau turi. Gal dabar dėl šios situacijos kai kas labai džiūgauja. Ypač tuo gali džiaugtis socdemai, kurie, manau, tikėjosi, kad TPP iš karto taps "hegemono" palikuonių ir jų aplinkos paspirtis. Taip nesigavo ir tai įgalino sukurti dešinės - centro jėgų koaliciją. Trapią, traškančią , braškančią, bet sugebėjusią nustumti lietuviško ir "burokinio" neokomunizmo jėgas šiek tiek į užribį. Prisipažinsiu, kad mane toks A.Valinsko apsisprendimas jau po pirmo Seimo rinkimų turo gerokai nustebino. Pažadai buvo dar skambesni. Lietuvos prisikėlimo daug kas galėjo laukti. Jei tas TPP prisikėlimas pradės riedėti nuokalnėn, tai asmeniškai apgailestausiu, nes nuokalnėn riedančių Lietuvai nereikia. To labiau nereikėtų, kad "buvusieji" vėl sugrįžtų, tik jau "borokiniu" paskoidų ir darbiečių pagrindu. Tada visi riedėsime pakalnėn dar sparčiau. Manau, kad didžiaja dalimi ir šis skilimas sukeltas labiausiai to siekiančių jėgų. Jei A.Valinskas nebūtų bandęs "apžioti kąsnio" ne pagal savo galimybes ar būtų bent pabandęs tapti rimtu, subalansuotu politiku, atmetęs savo arogancinius viražus, tai viskas galėjo ir kitaip pasisukti. Perspėjau tada Arūną komentaruose, kad net ir Seimo pirmininko pavaduotojo postas būtų jam didelė politinės karjeros viršūnė, o jei ropšis į dar aukštesnį, kristi gali tekti dar žemiau. Tada ir "prisiploti" galima taip, kad visi nusisuks. Arūnas iš savo ankstesnės praktikos turi žinoti, kad, pagal mūsų kreivas "tradicijas", gulintis dar ir apspardomas, kad nepasikeltų. Vienas dalykas dirbti TV programų vedėju, kai beveik visi pritardami palinksi, kitas - kai tampi politiku krašte, kur sekančią dieną po rinkimų visi politikai tampa niekšais. Taip tuoj pat išsako mūsų purvasklaida, o daug kas galvomis jai palinksi. Tada "kremlinai" suklūsta. Atseit, gal jau laikas ateit padėt?
KAŽKAS ČIA NE TAIP
Stasys GUSČIUS
Perskaičiau straipsnį ir labai pasipiktinau. Jau seniai atrodė, kad mūsų valdžia daugiau niekuo nustebinti negali, bet kad Seimo pirmininkas tarnautų banditams – to jau per daug.
Šiek tiek aprimęs, nutariau perskaityti šį žurnalistinį tyrimą dar kartą, ir teisingai padariau. Emocijoms atslūgus, galvoje pradėjo kirbėti įvairūs klausimai, į kuriuos, deja, galutinių atsakymų surasti kol kas nesugebėjau. Priešingai, atsirado dar daugiau klausimų. Todėl pasistengsiu būti nuoseklus ir pasidalinsiu kilusiomis abejonėmis, kaip sakoma, papunkčiui.
„Praėjusią žiemą stebėdami šį vyriškį Kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustėro. Vilniuje, prie Spaudos rūmų, R.Michalskis susitiko su keliais įtartinais vyriškiais. Vėliau prie jų prisidėjo ir Seimo pirmininkas A.Valinskas. Politikas su visais draugiškai pasisveikino, apsikabino ir pakvietė užeiti į šalia esančią partijos būstinę“(čia ir toliau – citatos iš Arvydo Lekavičiaus straipsnio „Jaunai Seimo partijai – senos gaujos šešėlis“, išspausdinto „Lietuvos ryto“ dienraštyje 2009 metų rugpjūčio 14 dieną).
Rolandas Michalskis – tai asmuo, siejamas su Kauno „daktarų“ gauja. Tikrai negerai, kad tokių yra Seimo pirmininko pažįstamų tarpe, bet ar visada mes gerai pažįstame visus, kuriems tenka ištiesti ranką pasisveikinimui? Šiuo atveju labiau sudomino minėti „keli įtartini vyriškiai“, nes daugiau straipsnyje apie juos neužsimenama. Kas jie tokie ir kuo gi jie įtartini? Jei autorius nerado reikalo paminėti jų vardų, gal ne tokie jau jie ir „įtartini“?
„Įtartini vyriškiai“, „draugiškai pasisveikino“, „apsikabino“ - siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokius jokios esminės informacijos neteikiančius, tačiau skaitytojo pasąmonę veikiančius žodžius, kuriuos čia ir toliau išskirsiu kursyvu. Bet dar svarbiau kas kita – kokiu būdu „Lietuvos ryto“ žurnalistas gavo minėtą operatyvinę informaciją iš Kriminalinės policijos biuro pareigūnų? Ar tai – ne informacija, o laisvas asmeninių įspūdžių atpasakojimas? Ir gautas visai ne iš ten? Juk nesinori tikėti, kad, vietoje to, kad įspėtų Seimo pirmininką dėl šių kontaktų (apie kurių diskredituojantį pobūdį jis galimai nežinojo) nederamumo, Kriminalinės policijos biuro vadovai daugiau kaip pusmetį kantriai laukė, kada bus galima pasidalinti šia informacija su odiozinio leidinio korespondentu. Bet skaitykime toliau.
„Seimo narys A.Sacharukas teigia, kad viena Tautos prisikėlimo partijos frakcijos skilimo priežasčių – Seimo pirmininko ir artimiausių jo aplinkos žmonių draugystė su Daktarų gaujos nariais: „Mes netgi partijos būstinę buvome priversti perkelti į kitą vietą, nes ten ji tapo ne tik partijos narių, bet ir Daktarų „strielkų“ vieta“. Ir toliau apie nutikimą pirtyje: „...prie manęs priėjo A.Valinskas ir paprašė padėti vienam geram savo draugui. Nieko bloga nepagalvojęs sutikau“, – prisiminė A.Sacharukas. Po keliolikos minučių prie pirtyje besikaitinančio A.Sacharuko priėjo A.Valinsko draugu prisistatęs vyriškis ir paprašė gauti operatyvinės informacijos iš Kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, susijusio su Daktarų gauja“ (...) A.Sacharukas tada pasiūlė paslaugą tik vienu atveju – padėsiąs be eilės pareigūnams perduoti nuoširdų prisipažinimą apie įvykdytus nusikaltimus“.
Štai kaip. Gaila, žinoma, kad nėra kam paliudyti pono A.Sacharuko principingumo. Taip pat šiek tiek keistoka, kad A.Sacharukas ir kiti „principingosios“ frakcijos nariai taip ilgai taikstėsi su, anot jų, nusikaltėliams artimu partijos pirmininku – net būstines kaitaliojo, bet partijos vadovu vėl rinko. Be to, kaip pasirodo, taikstėsi ne tik su paties pirmininko, bet ir su jo aplinkos žmonių (gaila, bet jų pavardės irgi kažkodėl nenurodomos) draugyste su tais pačiais „daktariniais“. Tai gal vis dėl to kitos priežastys lėmė „principingųjų“ praregėjimą vasaros viduryje? Ir to „daktarų“ emisaro naivumas – tiesiog neįtikėtinas: kreiptis pirtyje su tokiu prašymu į buvusį policijos komisarą, ir dar Seimo pirmininkui tarpininkaujant... Gal Kauno banditai per tiek metų turėjo laiko pasirūpinti paprastesniais priėjimo prie korumpuotų pareigūnų kanalais?
Beje, tada Seimo nariui A.Sacharukui prabudo seklio instinktas: „...užsirašiau jo visureigio numerį ir greitai nustačiau, kad tai – Daktarų gaujos narys R.Michalskis“. Suprantu, kad tapus parlamentaru ryšiai su buvusiais kolegomis teisėsaugininkais nenutrūko, bet ar tikrai teisėtas yra toks naudojimasis VRM duomenų baze?
Tik vasaros viduryje A.Sacharukas susirūpino ir R.Michalskio giminių bei jų aplinkos įvykdytu Tautos prisikėlimo partijos „užvaldymu“: „Jo žmona Rasa Lebedevienė yra viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, šios sesuo Rūta Pusvaškienė – skyriaus pirmininkė. Artimi R.Michalskio šeimos bičiuliai Linas Krapavickas ir Justinas Masalskis vadovauja partijos Prienų ir Palangos skyriams“. Na ir kas, tiesą kalbant? Kur jų nusikalstamos veiklos įrodymai (arba bent jau užuominos apie tai)? Ir, atkreipkite dėmesį, L.Krapavickas su J.Masalskiu įvardinti ne kaip paties R.Michalskio, o kaip jo šeimos bičiuliai, taigi jokio tiesioginio jų ryšio su nusikalstamu pasauliu greičiausiai nerasta (kitaip tai būtų neišvengiamai paviešinta). „Žmonos sesuo“ - irgi nekoks „kompromatas“; čia panašu į tai, ką jau esame matę kitoje Seimo pirmininką „kompromituojančioje“ schemoje: „I.Valinskienė – A.Valinsko žmona“.
Toliau skaityti silpnesnių nervų piliečiams nerekomenduočiau – labai jau baisūs piešiami vaizdai. „Praėjusią žiemą, kai aiškėjo, kad prie Seimo gali kilti riaušės, A.Sacharukas kartu su policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu iki vėlaus vakaro aptarinėjo susidariusią situaciją. Tuo metu jam paskambino Seimo pirmininkas ir pakvietė skubiai atvykti į partijos būstinę“. (...) „Vaizdas, kurį pamačiau viduje, mane pribloškė. Paraudusiomis akimis R.Michalskis dėstė Seimo pirmininkui ir V.Babiliui apie valstybės politiką, po stalu voliojosi tušti brendžio buteliai, o kamputyje sutrikę tyliai sėdėjo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai“, – pasakojo A.Sacharukas“.
Sunku, žinoma, suprasti – kodėl po tokio varginančio „situacijos aptarimo“ Seimo šturmo išvengti visgi nepavyko? Užtai suprantama, kam paminėta šiuo atveju niekuo dėto policijos generalinio komisaro pavardė – taip viskas žymiai solidžiau skamba. O atmetus tuščias bonkas (kur jos dabar? Kas jose buvo?) ir „kamputyje sutrikusius“ apsauginius, nelabai aišku – kur gi vis dėl to kriminalas? Bent jau ponas A.Sacharukas nieko nepasako nei apie tuo metu įvykdytą kokių nors valstybės paslapčių išdavimą, nei apie jo nugirstus korupcinius R.Michalskio „pavedimus“ Seimo pirmininkui. Eilinis pilietis dėstė politikams savo valstybės politikos matymą? Ką gi, turime tokią teisę.
Bet tai dar ne viskas. „Tai pamatęs parlamentaras nebeištvėrė ir rėžė, kad toks bendravimas su abejotinos reputacijos asmenimis kompromituoja ne tiktai Seimo pirmininką, bet ir valstybę. Kai į tokias pastabas A.Valinskas nekreipė dėmesio, A.Sacharukas kreipėsi į Valstybės saugumo departamento vadovą Povilą Malakauską“.
Kaip gerai, kad liko parlamentarų, kuriems dar rūpi mūsų valstybės įvaizdis, ir nuo šiol mes žinome jų pavardes. Ką gi, dabar bent jau aišku, ko P.Malakauskas, vos atsigavęs po ūmios žarnyno infekcijos, nubėgo pas Seimo pirmininką. Bet panašu, kad A.Valinskas „nekreipė dėmesio“ ir į VSD vadovo „pastabas“ (išvertus į žmonių kalbą – nepasidavė šantažui), todėl ir susilaukė šito „kompromato“.
Pagaliau straipsnio pabaigoje A.Lekavičius „inventorizuoja“ realiai turimus „įrodymus“, kurie turėtų liudyti A.Valinsko ryšius su „daktarais“, tačiau visi jie kažkodėl – „ikiseiminiai“ (štai kodėl A.Sacharukui teko tiek daug kankinti savo atmintį). Tarp jų – tik A.Valinsko nuotrauka su R.Daktarienės seserimi (kas turėtų rūpėti nebent I.Valinskienei) ir „nuogas“ faktas, kad A.Valinskas ir H.Daktaro šeima palydėjo 2007 metus tame pačiame restorane. Visa kita – žurnalisto prielaidos. Žinant ankstesnį ilgametį A.Valinsko amplua - skystoka, ponai. Galėtumėte surasti nuotraukų ir su Bin Ladenu.
Šią „Lietuvos ryto“ “antį“ (bent jau aš neabejoju, kad tai yra tikrų tikriausia „antis“) nekritiškai atrajojo ir kai kurie kiti leidiniai bei interneto tinklalapiai, o televizija dėl „įrodančios“ filmuotos medžiagos stokos pranešdama šią „naujieną“ rodė kadrus iš „prisikėlėlių“ sąskrydžio, kuriuose atpažinau socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir liberalcentristų vadovus Algirdą Butkevičių, Valentina Mazuronį ir Gintautą Babravičių. Ar tai irgi „daktarų“ žmonės?
Pabaigai – mano diletantiški pamąstymai apie tai, ką gi visa tai galėtų reikšti. Tikrai nemanau, kad ponas A.Sacharukas yra toks galingas, kad galėtų vienas (arba net kartu su visa „principingųjų“ frakcija) išjudinti didesnę pusę Lietuvos žiniasklaidos. Dabartinio Seimo pirmininko (kad ir ką apie jį bekalbėtų oponentai) naikinimo pradžia labai panaši į tai, kaip buvo susidorota su Rolandu Paksu. Kartojasi ir pagrindiniai veikiantieji asmenys – VSD ir „Lietuvos rytas“.
Nesu nei R.Pakso, nei A.Valinsko mylėtojas, balsavau tikrai ne už juos, bet mane labai domina – kurioje gi vietoje Seimo pirmininkas perėjo kelią „valstybininkų“ klanui? Domina ir dar vienas dalykas – kaip su šia intriga yra susijusi sutartis dėl „frakcijų sąjungos“, kurią maždaug prieš tris savaites pasirašė konservatoriai su Laimonto Diniaus vadovaujamais „principingaisiais“? O turint omenyje tai, kad didžioji „principingųjų“ frakcijos dalis buvo desantuota į TPP iš A.Zuoko vadovaujamos partijos – ar nebus Lietuvos mastu pakartota tarppartinė konservatorių ir liberalcentristų draugystė, jau išbandyta sostinėje?
Kieno sąskaita tai bus padaryta – panašu, kad jau aišku. Neaišku tik viena – kiek tai kainuos valstybės stabilumui.
Stasys GUSČIUS
Perskaičiau straipsnį ir labai pasipiktinau. Jau seniai atrodė, kad mūsų valdžia daugiau niekuo nustebinti negali, bet kad Seimo pirmininkas tarnautų banditams – to jau per daug.
Šiek tiek aprimęs, nutariau perskaityti šį žurnalistinį tyrimą dar kartą, ir teisingai padariau. Emocijoms atslūgus, galvoje pradėjo kirbėti įvairūs klausimai, į kuriuos, deja, galutinių atsakymų surasti kol kas nesugebėjau. Priešingai, atsirado dar daugiau klausimų. Todėl pasistengsiu būti nuoseklus ir pasidalinsiu kilusiomis abejonėmis, kaip sakoma, papunkčiui.
„Praėjusią žiemą stebėdami šį vyriškį Kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustėro. Vilniuje, prie Spaudos rūmų, R.Michalskis susitiko su keliais įtartinais vyriškiais. Vėliau prie jų prisidėjo ir Seimo pirmininkas A.Valinskas. Politikas su visais draugiškai pasisveikino, apsikabino ir pakvietė užeiti į šalia esančią partijos būstinę“(čia ir toliau – citatos iš Arvydo Lekavičiaus straipsnio „Jaunai Seimo partijai – senos gaujos šešėlis“, išspausdinto „Lietuvos ryto“ dienraštyje 2009 metų rugpjūčio 14 dieną).
Rolandas Michalskis – tai asmuo, siejamas su Kauno „daktarų“ gauja. Tikrai negerai, kad tokių yra Seimo pirmininko pažįstamų tarpe, bet ar visada mes gerai pažįstame visus, kuriems tenka ištiesti ranką pasisveikinimui? Šiuo atveju labiau sudomino minėti „keli įtartini vyriškiai“, nes daugiau straipsnyje apie juos neužsimenama. Kas jie tokie ir kuo gi jie įtartini? Jei autorius nerado reikalo paminėti jų vardų, gal ne tokie jau jie ir „įtartini“?
„Įtartini vyriškiai“, „draugiškai pasisveikino“, „apsikabino“ - siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokius jokios esminės informacijos neteikiančius, tačiau skaitytojo pasąmonę veikiančius žodžius, kuriuos čia ir toliau išskirsiu kursyvu. Bet dar svarbiau kas kita – kokiu būdu „Lietuvos ryto“ žurnalistas gavo minėtą operatyvinę informaciją iš Kriminalinės policijos biuro pareigūnų? Ar tai – ne informacija, o laisvas asmeninių įspūdžių atpasakojimas? Ir gautas visai ne iš ten? Juk nesinori tikėti, kad, vietoje to, kad įspėtų Seimo pirmininką dėl šių kontaktų (apie kurių diskredituojantį pobūdį jis galimai nežinojo) nederamumo, Kriminalinės policijos biuro vadovai daugiau kaip pusmetį kantriai laukė, kada bus galima pasidalinti šia informacija su odiozinio leidinio korespondentu. Bet skaitykime toliau.
„Seimo narys A.Sacharukas teigia, kad viena Tautos prisikėlimo partijos frakcijos skilimo priežasčių – Seimo pirmininko ir artimiausių jo aplinkos žmonių draugystė su Daktarų gaujos nariais: „Mes netgi partijos būstinę buvome priversti perkelti į kitą vietą, nes ten ji tapo ne tik partijos narių, bet ir Daktarų „strielkų“ vieta“. Ir toliau apie nutikimą pirtyje: „...prie manęs priėjo A.Valinskas ir paprašė padėti vienam geram savo draugui. Nieko bloga nepagalvojęs sutikau“, – prisiminė A.Sacharukas. Po keliolikos minučių prie pirtyje besikaitinančio A.Sacharuko priėjo A.Valinsko draugu prisistatęs vyriškis ir paprašė gauti operatyvinės informacijos iš Kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, susijusio su Daktarų gauja“ (...) A.Sacharukas tada pasiūlė paslaugą tik vienu atveju – padėsiąs be eilės pareigūnams perduoti nuoširdų prisipažinimą apie įvykdytus nusikaltimus“.
Štai kaip. Gaila, žinoma, kad nėra kam paliudyti pono A.Sacharuko principingumo. Taip pat šiek tiek keistoka, kad A.Sacharukas ir kiti „principingosios“ frakcijos nariai taip ilgai taikstėsi su, anot jų, nusikaltėliams artimu partijos pirmininku – net būstines kaitaliojo, bet partijos vadovu vėl rinko. Be to, kaip pasirodo, taikstėsi ne tik su paties pirmininko, bet ir su jo aplinkos žmonių (gaila, bet jų pavardės irgi kažkodėl nenurodomos) draugyste su tais pačiais „daktariniais“. Tai gal vis dėl to kitos priežastys lėmė „principingųjų“ praregėjimą vasaros viduryje? Ir to „daktarų“ emisaro naivumas – tiesiog neįtikėtinas: kreiptis pirtyje su tokiu prašymu į buvusį policijos komisarą, ir dar Seimo pirmininkui tarpininkaujant... Gal Kauno banditai per tiek metų turėjo laiko pasirūpinti paprastesniais priėjimo prie korumpuotų pareigūnų kanalais?
Beje, tada Seimo nariui A.Sacharukui prabudo seklio instinktas: „...užsirašiau jo visureigio numerį ir greitai nustačiau, kad tai – Daktarų gaujos narys R.Michalskis“. Suprantu, kad tapus parlamentaru ryšiai su buvusiais kolegomis teisėsaugininkais nenutrūko, bet ar tikrai teisėtas yra toks naudojimasis VRM duomenų baze?
Tik vasaros viduryje A.Sacharukas susirūpino ir R.Michalskio giminių bei jų aplinkos įvykdytu Tautos prisikėlimo partijos „užvaldymu“: „Jo žmona Rasa Lebedevienė yra viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, šios sesuo Rūta Pusvaškienė – skyriaus pirmininkė. Artimi R.Michalskio šeimos bičiuliai Linas Krapavickas ir Justinas Masalskis vadovauja partijos Prienų ir Palangos skyriams“. Na ir kas, tiesą kalbant? Kur jų nusikalstamos veiklos įrodymai (arba bent jau užuominos apie tai)? Ir, atkreipkite dėmesį, L.Krapavickas su J.Masalskiu įvardinti ne kaip paties R.Michalskio, o kaip jo šeimos bičiuliai, taigi jokio tiesioginio jų ryšio su nusikalstamu pasauliu greičiausiai nerasta (kitaip tai būtų neišvengiamai paviešinta). „Žmonos sesuo“ - irgi nekoks „kompromatas“; čia panašu į tai, ką jau esame matę kitoje Seimo pirmininką „kompromituojančioje“ schemoje: „I.Valinskienė – A.Valinsko žmona“.
Toliau skaityti silpnesnių nervų piliečiams nerekomenduočiau – labai jau baisūs piešiami vaizdai. „Praėjusią žiemą, kai aiškėjo, kad prie Seimo gali kilti riaušės, A.Sacharukas kartu su policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu iki vėlaus vakaro aptarinėjo susidariusią situaciją. Tuo metu jam paskambino Seimo pirmininkas ir pakvietė skubiai atvykti į partijos būstinę“. (...) „Vaizdas, kurį pamačiau viduje, mane pribloškė. Paraudusiomis akimis R.Michalskis dėstė Seimo pirmininkui ir V.Babiliui apie valstybės politiką, po stalu voliojosi tušti brendžio buteliai, o kamputyje sutrikę tyliai sėdėjo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai“, – pasakojo A.Sacharukas“.
Sunku, žinoma, suprasti – kodėl po tokio varginančio „situacijos aptarimo“ Seimo šturmo išvengti visgi nepavyko? Užtai suprantama, kam paminėta šiuo atveju niekuo dėto policijos generalinio komisaro pavardė – taip viskas žymiai solidžiau skamba. O atmetus tuščias bonkas (kur jos dabar? Kas jose buvo?) ir „kamputyje sutrikusius“ apsauginius, nelabai aišku – kur gi vis dėl to kriminalas? Bent jau ponas A.Sacharukas nieko nepasako nei apie tuo metu įvykdytą kokių nors valstybės paslapčių išdavimą, nei apie jo nugirstus korupcinius R.Michalskio „pavedimus“ Seimo pirmininkui. Eilinis pilietis dėstė politikams savo valstybės politikos matymą? Ką gi, turime tokią teisę.
Bet tai dar ne viskas. „Tai pamatęs parlamentaras nebeištvėrė ir rėžė, kad toks bendravimas su abejotinos reputacijos asmenimis kompromituoja ne tiktai Seimo pirmininką, bet ir valstybę. Kai į tokias pastabas A.Valinskas nekreipė dėmesio, A.Sacharukas kreipėsi į Valstybės saugumo departamento vadovą Povilą Malakauską“.
Kaip gerai, kad liko parlamentarų, kuriems dar rūpi mūsų valstybės įvaizdis, ir nuo šiol mes žinome jų pavardes. Ką gi, dabar bent jau aišku, ko P.Malakauskas, vos atsigavęs po ūmios žarnyno infekcijos, nubėgo pas Seimo pirmininką. Bet panašu, kad A.Valinskas „nekreipė dėmesio“ ir į VSD vadovo „pastabas“ (išvertus į žmonių kalbą – nepasidavė šantažui), todėl ir susilaukė šito „kompromato“.
Pagaliau straipsnio pabaigoje A.Lekavičius „inventorizuoja“ realiai turimus „įrodymus“, kurie turėtų liudyti A.Valinsko ryšius su „daktarais“, tačiau visi jie kažkodėl – „ikiseiminiai“ (štai kodėl A.Sacharukui teko tiek daug kankinti savo atmintį). Tarp jų – tik A.Valinsko nuotrauka su R.Daktarienės seserimi (kas turėtų rūpėti nebent I.Valinskienei) ir „nuogas“ faktas, kad A.Valinskas ir H.Daktaro šeima palydėjo 2007 metus tame pačiame restorane. Visa kita – žurnalisto prielaidos. Žinant ankstesnį ilgametį A.Valinsko amplua - skystoka, ponai. Galėtumėte surasti nuotraukų ir su Bin Ladenu.
Šią „Lietuvos ryto“ “antį“ (bent jau aš neabejoju, kad tai yra tikrų tikriausia „antis“) nekritiškai atrajojo ir kai kurie kiti leidiniai bei interneto tinklalapiai, o televizija dėl „įrodančios“ filmuotos medžiagos stokos pranešdama šią „naujieną“ rodė kadrus iš „prisikėlėlių“ sąskrydžio, kuriuose atpažinau socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir liberalcentristų vadovus Algirdą Butkevičių, Valentina Mazuronį ir Gintautą Babravičių. Ar tai irgi „daktarų“ žmonės?
Pabaigai – mano diletantiški pamąstymai apie tai, ką gi visa tai galėtų reikšti. Tikrai nemanau, kad ponas A.Sacharukas yra toks galingas, kad galėtų vienas (arba net kartu su visa „principingųjų“ frakcija) išjudinti didesnę pusę Lietuvos žiniasklaidos. Dabartinio Seimo pirmininko (kad ir ką apie jį bekalbėtų oponentai) naikinimo pradžia labai panaši į tai, kaip buvo susidorota su Rolandu Paksu. Kartojasi ir pagrindiniai veikiantieji asmenys – VSD ir „Lietuvos rytas“.
Nesu nei R.Pakso, nei A.Valinsko mylėtojas, balsavau tikrai ne už juos, bet mane labai domina – kurioje gi vietoje Seimo pirmininkas perėjo kelią „valstybininkų“ klanui? Domina ir dar vienas dalykas – kaip su šia intriga yra susijusi sutartis dėl „frakcijų sąjungos“, kurią maždaug prieš tris savaites pasirašė konservatoriai su Laimonto Diniaus vadovaujamais „principingaisiais“? O turint omenyje tai, kad didžioji „principingųjų“ frakcijos dalis buvo desantuota į TPP iš A.Zuoko vadovaujamos partijos – ar nebus Lietuvos mastu pakartota tarppartinė konservatorių ir liberalcentristų draugystė, jau išbandyta sostinėje?
Kieno sąskaita tai bus padaryta – panašu, kad jau aišku. Neaišku tik viena – kiek tai kainuos valstybės stabilumui.
Per vėlu varyt ant Valinsko, nes jo traukinys per toli nuvažiavo.Visi sacharukai galvokit ne kaip nuverst Valinską,o kaip patiems išlikt.Nematau logikos.Norisi paklausti:tai kokio velnio lindot į šią partiją?Dėkit bilietus ant stalo ir važiuokit namo!Ponas Valinskas tikrai be jūsų apsieis.
jei Valinsko ryšius atskleidė tik tą išdavus saviems, tai ką, socialdemokratai irgi turėtų griūti, tik kai prabils savi? o jei neprabils, tai niekas ir neieškos?
... juk visi zino, kad Tata pas mus yra Vytautas Landsbergis
ir kas? baisus cia daiktas, kaip nori taip vadina. Vis ne rusiski keiksmazodziai. Rado mat problema.
„Daktarų“ mafijos narį A. Valinskas vadino „tata“, o jo žmoną - „mama“