„Prezidentas neturi būti laikomas nei tautos vadu, nei vaduku, nei viršininku. Tai yra pirmas tarp lygių. Aš tikrai inicijuosiu, kad prezidento institucija būtų prieinama kiekvienam“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą pristatydamas savo programą kalbėjo D. Žalimas.
„Negalime nepastebėti nerimą keliančių teisėjų profesionalumo mažėjimo tendencijų. Jos yra susijusios ir su tuo, kad teismams pastaruoju metu trūksta prezidento dėmesio“, – kalbėjo partijos kandidatas į prezidentus.
Jis teigė sieksiantis, kad į teisėjus būtų atrenkami profesionalūs, „šiuolaikinės teisinės valstybės vertybėmis savo veiklą grindžiantys teisėjai.“
„Teismų uždarumas turi tapti praeitimi“, – sakė D. Žalimas.
Pasisako už daugybinę pilietybę
D. Žalimas taip pat kalbėjo norintis išgyvendinti neapykantą iš visuomenės, siekti Konstitucijoje įtvirtintos visų šeimų lygybės.
„Visi turi būti traktuojami vienodai – tiek vieniša motina, tėvas, auginantis vaikus, tiek tos pačios lyties asmenų šeimos ir tai turi būti realiu visuomenės santarvės pagrindu“, – sakė jis.
Laisvės partijos kandidatas taip pat pasisakė už daugybinės pilietybės įteisinimą. Referendumas dėl jos vyks šįmet gegužę kartų su prezidento rinkimų pirmuoju turu.
„Lietuvai negali būti per daug jos piliečių“, – kalbėjo D. Žalimas.
„Aišku, turint saugiklius, leidžiant šitą galimybę turėti Lietuvai draugiškų arba tos pačios geopolitinės orientacijos šalių pilietybę Lietuvos piliečiams“, – pridūrė jis.
Ginčai dėl ambasadorių daro Lietuvą pažeidžiamą
D. Žalimas teigė ketinantis „realiai, ne tik ceremoniškai“ spręsti užsienio politikos klausimus.
„Lietuva turi kalbėti vieningu, suderintu balsu. Turi baigtis įvairios ambasadorių neskyrimo istorijos, kurios nedaro garbės ir daro Lietuvą netgi pažeidžiamą šiais sudėtingais laikais“, – sakė jis.
Taip jis kalbėjo Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai pastaruoju metu nesutariant dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo.
Prioritetais D. Žalimas įvardijo lyderystę Europos Sąjungoje ir NATO šias organizacijas siekiant telkti dėl Ukrainos narystės jose.
„Tai yra ir reikalavimai Rusijai ir Baltarusijai atsakyti už agresiją ir tai nėra vien tik reparacijos. Tai yra Putinas ir Lukašenka Hagos kalėjime, tai yra specialus tribunolas agresijai prieš Ukrainą, tai yra ir Lukašenkos režimo atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui prieš Baltarusijos žmones“, – tęsė D. Žalimas.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
