Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.
Jau ne tik Donaldas Trumpas, bet ir santykinai „normalūs“ Jungtinių Valstijų politikai, tokie kaip valstybės sekretorius Markas Rubio, kalba apie tai, kad Amerika turės peržiūrėti santykius su NATO. Kaip jūs prognozuojate, kur tie peržiūrėjimai gali mus nuvesti?
Tai rodo emociją ir nepasitenkinimą iš Donaldo Trumpo administracijos pusės dėl to, kas vyksta Irane, nes, viena vertus, karinius tikslus atrodo pavyksta pasiekti. Režimo lyderių sąrašas trumpėja kiekvieną dieną. Režimo kariuomenė taip pat gerokai susilpnėjusi, bet tokio aiškaus politinio rezultato įgyvendinant iš anksto užsibrėžtus tikslus nėra. Kyla naftos kainos, kyla kuro kainos, kyla infliacijos rizika, ir tai, akivaizdu, kelia nepasitenkinimą Trumpo administracijos viduje.
Dėl to kyla kritikos bangos, nukreiptos į daugybę krypčių – nuo Europos šalių iki D. Trumpo sąjungininkų, tokių kaip Saudo Arabijos lyderis, kuris taip pat sulaukia aštrių, netgi šiek tiek pašaipių žodžių iš D. Trumpo. Kita vertus, Europos šalims dažniausiai sunku pasakyti ką nors daugiau nei tik „ne, nedalyvausime kariniuose veiksmuose“, tačiau kaip prisidedame prie regiono saugumo užtikrinimo ar kaip sprendžiame Irano režimo keliamą grėsmę – proaktyviai pasiūlyti sprendimus Europos šalims sekasi sunkiai, todėl jos tampa gana lengvu kritikos taikiniu.
Ar Donaldas Trumpas gali nutraukti Šiaurės Atlanto sutartį
Bet jeigu vis dėlto Amerika įgyvendins savo grasinimus ir peržiūrės Šiaurės Atlanto sutartį, kas gali įvykti? Nebetaikys penkto straipsnio tam tikroms valstybėms, pavyzdžiui, Ispanijai, kuri neleidžia kirsti savo oro erdvės Amerikai?
Tai ir yra turbūt klausimas: ką tai reikštų, nes turime Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sutartį, kurios keitimas reikalauja visų NATO šalių pritarimo. Vadinasi, toks formalus sutarties keitimas, ko gero, iš esmės neįmanomas. Bet jeigu galingiausia ir svarbiausia NATO valstybė – Jungtinės Valstijos su savo prezidentu – nuspręstų peržiūrėti narystę politiniame lygmenyje, tą sustabdyti irgi būtų labai sunku.
Vienas iš galimų scenarijų: D. Trumpas paskelbtų socialiniuose tinkluose ar kitur, kad šalys, kurios nepasiekė 5 proc. išlaidų gynybai ribos, gali nesulaukti Jungtinių Valstijų saugumo įsipareigojimų. Tokio pobūdžio pareiškimai yra įmanomi. Jie labai stipriai išbalansuotų NATO, tikrai jo nepaskandintų, bet sukeltų rimtą krizę. Dėl to, manau, vėl turėsime Marko Rutte režimą – NATO generalinį sekretorius, kuris aktyvuojasi ypač krizinių situacijų metu. Tą matėme su Grenlandija, ką, ko gero, dabar matysime ir su D. Trumpu bei Iranu.
Ar Baltijos valstybėms, kurios vykdo Jungtinių Valstijų reikalavimus dėl 5 % BVP gynybai, kyla grėsmė dėl Amerikos viražų? Ar mes galime būti tikri, kad Amerika mūsų nepaliks?
Aš manau, kad nėra aiškių ir rimtų signalų, kad Jungtinės Valstijos visiškai išstotų iš NATO arba visiškai paliktų sąjungininkus. Europoje yra gerokai daugiau Jungtinių Valstijų kapitalo investicijų nei bet kuriame kitame pasaulio regione. Kai D. Trumpas sako, jog Europa tik vartoja ir nesukuria jokios naudos Jungtinėms Valstijoms, jis piešia tik labai nedidelę bendro paveikslo dalį. Europos saugumo architektūra svarbi Jungtinėms Valstijoms, todėl visiškas pasitraukimas neatrodo tikėtinas. Tačiau dabartinė situacija, jeigu eskaluosis, virs krizine ir sukels problemų.
Trumpas ir taip visą laiką brėžia šiuos scenarijus – socialiniuose tinkluose ir viešuose pasisakymuose. Jis kasdien kalba apie Iraną, kartais teigdamas, kad „karas baigsis per kelias savaites“, bet tuo pačiu dislokuojami papildomi kariniai daliniai. Kam reikia specialaus kreipimosi, jeigu jis ir taip kiekvieną dieną kalba apie Iraną?
Bet tos žinutės nesusiveda į bendrą aiškią kryptį, kurią galima būtų traktuoti kaip nekintančią, nes iš esmės dabar turime daugybę skirtingų pareiškimų ir dar kitokius veiksmus. Pavyzdžiui, D. Trumpas sako: karas baigsis per kelias savaites, bet į regioną dislukuojami papildomi kariniai daliniai, jūrų pėstininkai, kurie jau yra orientuoti į specialiąsias operacijas ir jos gali būti svarstomos kaip papildomą eskalacija.
Pabaiga nebus gėdingesnė nei dabartinė situacija, kuri, kaip sakote, numušė D. Trumpo reitingus?
Neabejotina, kad D. Trumpas tikrai paskelbs pergalę, kad ir kada aktyvioji karo fazė pasibaigs. Galima įsivaizduoti scenarijų panašų į Gazos situaciją, kai buvo paskelbtas taikos susitarimas – abstraktus, bendro pobūdžio, kuris neišsprendė visų problemų, bet leido D. Trumpui sakyti, kad jis padarė tai, ko nepadarė daugelis prezidentų iki jo. Toks susitarimas, kurio praktinis įgyvendinimas bus problematiškas, ko gero, yra vienas iš scenarijų, kurį D. Trumpas pristatytų kaip pergalę ir tokiu būdu ieškotų karo pabaigos.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
