Pirmas mano komentaras šia tema buvo toks, koks pateiktas žemiau. Keista, kad ir šiandien pati pažymos esmė bandoma nutrinti…

RETRO 2013.11.08.

Susidaro įspūdis, kad tokiais aptarinėjimais kas ką paviešino bandoma nutolti nuo pačios informacijos esmės. Tai primena informacijos dėl situacijos “Snoro” banke paviešinimo skandalą. Tada taip pat beveik visas dėmesys buvo kreipiamas į papildomai per parą sudorotus 200 mln litų ir netgi mažiau į tai, kad valstybės biudžeto nuostoliai gali viršyti net 4 mlrd litų.

PRISIMINKIME APIE PASKUTINĘ PAŽYMĄ, kuri sietina su viena iš VSD darbo krypčių.

CITUOJU: “BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Vėliau prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai.”

Tai rimtas įspėjimas apie Rytų imperijos siekius platinti DEZINFORMACIJĄ Europos Sąjungoje , tame tarpe ir vienoje iš ES šalių – Lietuvoje, todėl už tokių tikslų atskleidimą VSD galima tik pagirti. Jei tokia žinia turėjo slaptumo kodą, tai už jos priešlaikinį paviešinimą turi atsakyti tie pareigūnai, kurie perdavė slaptą informaciją BNS naujienų agentūrai. Manau, kad tokį veiksmą galima laikyti kaip nusikaltimą prieš Lietuvą.

Dabar teigiama, kad visi teisėsaugos veiksmai buvo atlikti pagal įstatymų ir statutų reikalavimus. Todėl labai keista, kad politikai šiuo atveju bando nurodinėti kokia turi būti tyrimo eiga bei panaudotos priemonės. Ar tos priemonės buvo adekvačios, pakankamos ar viršijančios įgaliojimus verta aiškintis ir visa tai teisiškai įvertinti. Tai yra atlikti tai, kas nebuvo padaryta dviejų “šturmų” Klonio gatvėje atveju. Kodėl tada nebuvo pareikalauta nuosekliai laikytis Kėdainių teismo nutarties? – taip ir lieka neaišku. Maža to, kaltininkais pripažinti nukentėję stebėtojai ir netgi teisinį imunitetą turėjusi teisėja. Verta susimąstyti, kodėl taikomi skirtingi standartai teisinėje sistemoje?

Jei VSD surinkti nauji duomenys apie grėsmes Lietuvos demokratijai yra teisingi, tai tokią situaciją, manau, verta įvertinti netgi parlamentiniu lygiu. Seime yra politikai, turintys teisę gauti net ir užslaptintą informaciją. Bet koks delsimas vertinant šią situaciją gali kelti dar ir papildomas grėsmes, kas demokratinėje šalyje būtų visiškai netoleruotina.

Jei pažvelgti į BNS naujienų agentūros informacijos patikimumą apskritai, tai norėtųsi kad jis galėtų būti didesnis, negu yra dabar. Nors situacija ryškiai pagerėjusi nuo to meto, kai BNS vadovavo A.Račas, tačiau ir dabar kartais galima pastebėti tam tikrą informacijos esmės gal net angažuotą išplovimą.

Gal BNS agentūros darbuotojai laiko save nukentėjusiais dėl atliktų apklausų? Taip gali būti. Tačiau, jei visos apklausos buvo atliktos teisėtai, t.y. taip, kaip reikalauja darbinės instrukcijos, tai niekuo neprasikaltę žiniasklaidininkai neturėtų jaustis pažeminti. Juk klausimas yra apie Lietuvos politinį saugumą ir tą verta suprasti net ir labai reikšmingos agentūros darbuotojoms. Verta naudotis tik patikimais žinių šaltiniais, kurie, reikalui esant, gali neslėpti savo tapatybės. Tada ir žurnalistams neteks aiškintis kas, ką ir kaip gavo, paviešino ar neteisėtai nutekino…

Palaitis ne prie ko!

Tai gal paleidžiam STT, nes prezidentė ir taip viską žino, kas galėjo, kas negalėjo ? Pvz. dar prieš oficialų popieriaus gavimą, juk tam ir tyrimas, kad atskleistų neteisėtus veiksmus. O čia pasitarė su STT ir pareiškė, nia, mes nekaltos.