Lietuvai reikia stabdyti vartojimą, pareiškė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Ji teigia, kad naujosios Vyriausybės krizės įveikimo planas yra per švelnus.
„Manau, kad jis dar per švelnus, palyginkite su Latvijos variantu“, - po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi žurnalistams trečiadienį Briuselyje sakė komisarė, atsakinga už biudžetą ir finansinį programavimą.
Pasak jos, Lietuvai dabar svarbiausia stabdyti vartojimą.
„Valstybės, kurios turi tokį didžiulį deficitą ir neturi lėšų ne tik viduje, bet ir negali skolintis, bent jau artimiausiu metu turi stabdyti vartojimą. O krentant kainoms, dėl ekonominio nuosmukio, dar mažinti vartojimo mokesčius yra tiesiog didelė didelė klaida“, - tvirtino eurokomisarė.
„Nagrinėti atskirą vieną ar kitą priemonę komisija tikrai nesiryš, bet reikalaus, kad regionas turėtų adekvačią programą, sugebėtų suvaldyti finansinę situaciją artimiausiu laiku, nes tai yra ta aktualija, kurią reikia spręsti šiandien“, - teigė D. Grybauskaitė.
Anot jos, ar Lietuvos planas adekvatus, bus matyti, kai bus priimtas biudžetas: „Programa yra gerai, bet realūs darbai yra dar geriau“.
Komisarės teigimu, jau dabar kai kurios šalys negali pasiskolinti tarptautinėje rinkoje, todėl būtina bet kokiomis, net ir pačiomis nepopuliariausiomis priemonėmis subalansuoti biudžetą.
„Mes jau šiandien turime informacijos, kad viena ar kita vyriausybė nebegali skolintis rinkose, nors jų padėtis daug geresnė nei Lietuvos. Skolinimosi sąlygos blogėja arba jų visai nebelieka išorėje. Su tokiu deficitu, kuris užplanuotas pateiktame kitų metu biudžeto projekte, iš tiesų valstybė bus tiesiog nemoki. Visos priemonės - galbūt ir labai griežtos, ir labai nepopuliarios, bus būtinos. Ir kuo ilgiau tų priemonių nebus, tuo sunkesnės ir drastiškesnės jos bus būtinos vėliau“, - teigė D. Grybauskaitė.
Jei Vyriausybei pavyks įgyvendinti suplanuotas priemones, jų finansinis efektas bus iki 5,3 mlrd. litų.
Krizės įveikimo plane numatyta, jog apie 2 mlrd. litų bus surinkta papildomų pajamų į biudžetą, o dar 2 mlrd. litų sutaupyta mažinant valdininkijos išlaidas, atsisakant lengvatų. Dar apie 1,3 mlrd. litų planuojama gauti pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas bei sumažinus įmokos dalį į privačius pensijų fondus.
Gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifus nuo kitų metų ketinama suvienodinti iki 20 proc., o pridėtinės vertės mokestį padidinti iki 19 procentų. Dabar gyventojų pajamų mokestis siekia 24 proc., o pelno - 15 proc.
„Sodros“ įmoka antros pakopos privatiems pensijų fondams bus sumažinta nuo 5,5 proc. iki 3 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, mokamo „Sodrai“.
Bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus už šilumos energiją, be to, bus atsisakoma ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatų, pavyzdžiui, už įsigytą naują kompiuterį ar būsto paskolos palūkanas.
Ketinama keisti gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamo minimumo skaičiavimo tvarką, bus mažinamos kai kurios socialinės išmokos.
