Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vaida Arlauskaitė.
Ar iš tikrųjų darbuotojui reikia tiek daug žinoti ir taip smarkiai pasiruošti prieš vasaros atostogų laiką?
V. Arlauskaitė: Iš esmės, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turėtų žinoti savo teises ir galimybes. Vasara yra toks metas, kai darbuotojai nori dirbti iš kitos vietovės, bet svarbu atkreipti dėmesį, kad pats Darbo kodeksas tokios sąvokos, kaip darbostogos, nereglamentuoja.
Jeigu pats darbdavys siunčia darbuotoją dirbti kitur, tai turi būti įforminta kaip komandiruotė. Jam tokiu atveju mokamas darbo užmokestis, be abejo, dienpinigiai, kompensuojamos kitos išlaidos.
Jūs iš karto užsiminėte apie tas darbostogas – terminą, kurį turbūt galima drąsiai įvardyti kaip jau populiarų ir viešojoje erdvėje vis dažniau vartojamą. Kiek daug klausimų jūsų inspekcija sulaukia būtent dėl darbostogų, kai žmonės nori kartu ir nebūti darbo vietoje, bet išlikti produktyvūs darbuotojai? Kokie vis dėlto čia pagrindiniai iššūkiai?
V. Arlauskaitė: Tokių klausimų pasitaiko konsultacinėje veikloje. Nėra labai didelis skaičius, bet tikrai būna. Visų pirma, reikėtų išspręsti klausimus dėl darbo vietos, atsiskaitymo tvarkos, suteiktų priemonių, taip pat, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.
Jeigu tai komandiruotė, kaip minėjau, darbdavys pats turi visas išlaidas atlyginti. O jeigu pats darbuotojas vis dėlto paprašys darbdavio leisti dirbti iš kitos vietos, tuomet jau reikėtų tartis dėl nuotolinio darbo.
Ar kyla dėl šių situacijų konfliktų, kurie atkeliauja iki jūsų inspekcijos, kai tiesiog nei darbdavys, nei darbuotojas neranda bendro sprendimo šiuo klausimu?
V. Arlauskaitė: Neteko susidurti su tuo, kad dėl to kiltų ginčų, bet klausimų užduoda, tikrai teiraujasi tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, planuodami darbostogas iš užsienio. Ypač būna tokių klausimų.
Kai vienas kolega išeina atostogų, kitiems gali padidėti darbo krūvis, todėl kyla klausimas: ko gali prašyti pavaduojantis darbuotojas, kad darbo procesas vyktų sklandžiai?
V. Arlauskaitė: Jeigu reikia pavaduoti, o vasaros metu taip dažnai ir būna, ir jeigu darbuotojui tenka atlikti tas pačias pareigas viršijant nustatytą darbo laiką, toks darbas turi būti laikomas viršvalandiniu ir apmokamas ne mažiau kaip pusantro karto.
Gal dar priminsiu, kad jeigu pavadavimas nėra nustatytas pareiginėje instrukcijoje, dėl tokio pavadavimo turi būti susitarta ir mokamas padidintas darbo užmokestis. Jeigu pavadavimas yra numatytas pareiginėje instrukcijoje, tokiu atveju darbuotojas negalėtų atsisakyti pavaduoti.
Ir jeigu jis per savo darbo laiką atlieka šią pavadavimo funkciją, tuomet padidintas užmokestis nėra mokamas. Tik tuo atveju, jeigu viršytų savo darbo laiką, tada būtų mokamas padidintas užmokestis kaip už viršvalandžius.
Kiek darbo inspekcija sulaukia skambučių būtent dėl šio klausimo, kai žmonės teiraujasi, ką daryti?
V. Arlauskaitė: Tikrai labai dažnai – keletas ar keliolika skambučių per dieną, ypač vasaros metu. Būna klausimų: ar aš privalau pavaduoti, ar man turi būti mokamas didesnis užmokestis, ar tai yra papildomas darbas.
Būna kai darbdavys paprašo atlikti skirtingas funkcijas turinčio kolegos darbą. Tokiu atveju jau būtinas susitarimas dėl papildomo darbo, bet tikrai tokių klausimų yra labai daug.
Kalbant apie vasaros laikotarpį, kiek vis dėlto pastebite, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai yra lankstesni, bando ieškoti sprendimų ir neiti į konfliktines situacijas?
V. Arlauskaitė: Visų pirma, neturėtų būti vienašališkai primetama darbdavio valia, be abejo, reikia žiūrėti į pareigines instrukcijas. Kalbant apie konfliktus, galbūt ir yra vienas kitas besikreipiantis į ginčų komisiją, bet tai tikrai nėra dažni atvejai.
Vasaros laikotarpiu pirmiausia galima išskirti darbo sąlygas, susijusias būtent su karščiu. Sinoptikai jau ir dabar prognozuoja, kad artimiausiu metu pagaliau į Lietuvą sugrįš vasariški, malonūs orai, kaip daugelis turbūt ir įsivaizduojame. Ką reikėtų žinoti, kokių sąlygų gali tikėtis darbuotojai ir ką darbdaviams reikėtų žinoti?
V. Arlauskaitė: Visų pirma, jeigu yra dideli karščiai, viršijantys, pavyzdžiui, 28 laipsnius, kaip numatyta teisės aktuose, darbuotojams turi būti skiriamos specialios pertraukos – ne rečiau kaip kas pusantros valandos, ne mažiau kaip 40 minučių per pamainą.
Darbdaviai taip pat turėtų atsižvelgti į oro temperatūrą ir, be abejo, įrengti vėsinimo vietas, vengti planuoti fizinius darbus nuo 11 iki 17 valandos, suteikti darbuotojams informaciją apie šilumos pavojus, pirmąją pagalbą ir, be abejo, aprūpinti darbuotojus vandeniu.
Kartu su prasidėjusia vasara prasidėjo ir vaikų vasaros atostogos. Dažnai galima pamatyti, kad ir vaikai su tėvais, bent jau laikinai, keliauja į jų darbo vietas. Ką pirmiausia reikia žinoti tėvams, kurie turi vaikų ir kuriems darbai vis tiek tęsiasi?
V. Arlauskaitė: Taip, kodeksas numato, kad darbdavys turi padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus, atsižvelgti į jų prašymus. Tėvams kyla problema – nėra kur palikti vaiko, o į darbą atsivesti nėra galimybės.
Vienas iš būdų – prašyti nuotolinio darbo. Kodekse yra numatyta, kad darbdavys privalo darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu.
Visgi, jeigu darbdavys atsisako tenkinti tokį prašymą, jis privalo jį pagrįsti ir motyvuoti, kodėl jo atsisako. Turėtų įrodyti, kad nuotolinis darbas jam sukelia per dideles sąnaudas dėl gamybinio būtinumo ar kitų darbo organizavimo ypatumų.
Pilnos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
