Krauju apgintą Lietuvos trispalvę vis dažniau į šešėlį stumianti bedvasė ir bereikšmė Europos Sąjungos vėliava reiškia ir artėjantį mūsų pilietybės panaikinimą. Didžioji Britanija, kasmet į ES kasą įnešanti apie 10,2 mlrd. svarų sterlingų (apie 42,7 mlrd. litų) narystės mokestį, o per paramos fondus atgaunanti mažiau nei pusę šios sumos, sulaukė nemalonaus Briuselio antausio.
Anglai išliko orūs
ES biurokratai britams liepė susimokėti 150 mln. svarų sterlingų (apie 628 mln. litų) baudą vien už tai, kad šios šalies bendrovės ir įstaigos, gavusios europietišką paramą, jos nereklamavo pagal Briuselio klerkų surašytas taisykles.
Viena iš nuobaudos skyrimo priežasčių buvo ir ta, kad ant paramą gavusių įstaigų ir įmonių pastatų nebuvo iškabintos žvaigždėtos ES vėliavos.
Taip pat nebuvo viešai liaupsinamas dėkingumas tokiai ES “labdarai", keliant britams svetimą vėliavą ar išdėliojant paramos reklamos stendus.
Lietuvoje ES vėliava ir specialiais stendais šiuo metu yra pažymimas kiekvienas už Bendrijos, o kartu ir mūsų mokesčių mokėtojų lėšas remontuojamas namas, vieškelis ar tiltas.
Didžiosios Britanijos, kuri yra viena didžiausių ES donorių, piliečiai pašiurpo išgirdę apie skirtą baudą. Bet dar didesnis visuomenės pasipiktinimas kilo sužinojus, kad tų pačių britų mokesčių mokėtojų į ES europietišką kišenę sunešti svarai yra tiesiog paleidžiami vėjais.
Už milijonus kasmet yra spausdinamos niekam nereikalingos brošiūros su instrukcijomis ir nurodymais, kaip ir kada Didžiojoje Britanijoje reikia kelti ES vėliavą, koks turi būti jos ir europinės paramos reklamos stendų formatas, matmenys, šios atributikos gamybos medžiagos.
Latviai jau pasidavė
Šiuo metu Latvijoje dirbantis filosofas Arvydas Juozaitis mano, kad britų požiūris į jiems visomis prasmėmis svetimą ES vėliavą yra teisingas, tačiau Lietuvai ir kitoms mažosioms Bendrijos narėms šio simbolio brukimas jau tampa pavojingas.
“Esu prieš, kad ES vėliavas kabintų prie mokyklų, o ministrai, kiek žinau, apie tai jau kalbasi, - vakar “Respublikai" sakė A.Juozaitis. - Tokią tendenciją jau pastebėjau Latvijoje. Prie tų mokyklų, kurios gavo europinių pinigų, privaloma tvarka jau keliamos ES vėliavos. Ilgainiui tai ateis ir į Lietuvą.
Negalima šeimos - mamos ir tėvo - iškeisti į visuomenę. Todėl pirmiausia lietuviui turi būti iš širdies svarbi tautinė Trispalvė, o visa kita - tik išmokta".
Literatas Valdemaras Kukulas įsitikinęs, kad pokario mūšiuose išsaugotos, sovietmečiu slėptos ir tik taip neseniai vėl įteisintos Trispalvės neužgoš bedvasė, t.y. niekieno, ES vėliava tik tada, kai savo simbolį pirmiausia gerbs pati valstybė.
“Lietuvos vėliava privalo visada būti tik pačiame dėmesio centre, o ES simbolis kartais gali būti kur greta, - sakė V.Kukulas. - Bet problema yra kur kas didesnė. Dabar mūsų vėliava tapo neišmanymas.
Kaip smagu būti valdžioje Andriumi Kubiliumi arba ekonominiu nusikaltėliu, kai savo klaidas bet kada gali pridengti ES vėliava, o savo neišmanymą pateisinti viena fraze: “Taip liepė Briuselis".
Daugiau reklamai nei verslui
Akademikas Antanas Buračas, paklaustas apie euroskeptikams britams skirtą milžinišką baudą vien už nereikšmingų Briuselio instrukcijų nevykdymą, pripažino, kad tie, kurie išdrįsta paimti ES paramą, o kartu ir pridėti savo pasiskolintų lėšų, sutinka su visomis Briuselio žaidimo taisyklėmis.
“Nugyvenau ilgą gyvenimą, bet sovietmečiu niekada nesu matęs, kad prie remontuojamų kelių ar statybų būtų stendų, kurie informuotų, jog darbus remia Sovietų Sąjunga, - sakė A.Buračas. - Gražu, kad viešinama ES parama, yra gražių stendų, kurie primena mūsų narystės Bendrijoje kainą. Bet neprimenama, kaip įvairūs avantiūristai šiuos milijonus pasisavina ir išgrobsto".
Akademiko teigimu, skiriant pinigus ES paramos reklamai kreipiama mažai dėmesio į tai, kokių investicinių projektų už europines lėšas Lietuvai šiandien tikrai reikia.
Tai nuolat kuriamų strategijų klausimas, tačiau, pasak A.Buračo, bėda yra ta, kad beveik visos iniciatyvos ir baigiasi popierinėmis strategijomis, jos keliauja į stalčius, o tuomet kurpiamos naujos.
“Didžioji Britanija jau ne pirmą kartą priešgyniauja ES - dėl euro, dėl išstojimo iš Bendrijos, - teigė V.Kukulas. - Todėl visą laiką galvoju, kad jeigu maža Lietuva būtų sutvarkiusi savo ekonomiką, nuo pirmosios nepriklausomybės dienos valstybei būtų vadovavę ne beraščiai, dabar galėtume aiškiai pasakyti Briuseliui savo nuomonę taip, kaip elgiasi britai, o kartais net estai.
Jie aiškiai ir drąsiai Europai pasako, kada Bendrijos siūlymai ar sprendimai šioms valstybėms nepriimtini ir nenaudingi. Stipri valstybė niekada nebijos jokios globalizacijos. O šiandien Briuselis su mumis elgiasi kaip tik nori. Ką ES dar gali pasakyti apie valstybę, kurios įstatymų leidėjai pritarė Konstitucijai Europai ar Lisabonos sutarčiai šių didelių knygų nė neskaitę?"
Plaunamos smegenys
Vis atkakliau brukama ES simbolių propaganda, A.Juozaičio teigimu, iš jaunosios kartos sąmonės tyliai trina suvokimą, kas yra lietuvio tapatybė ir tikrieji Lietuvos simboliai.
“Manau, kad bendra tendencija Lietuvos ir kitų ES valstybių atžvilgiu yra viena - pilietybės suvokimo išplovimas iš žmonių sąmonės. Kai tas išplovimas pasieks viršūnę, vieną dieną bus pasakyta, kad atėjo laikas įvesti vieną - ES pilietybę, - sakė A.Juozaitis. - O visa kita, priklausymas nacionalinėms valstybėms virs kažkuo panašiu į kadaise buvusį gyventojų prirašymą atskiroms SSRS respublikoms.
Bendrame kontekste aš matau artėjantį nacionalinės tapatybės išplovimą, prie to prisideda ir pernelyg uolus nieko nereiškiančios ES vėliavos naudojimas. Britai elgiasi labai teisingai, nes tai jie gali sau leisti. Anglijos karalienės valdoma Sandrauga yra milžiniška teritorija, kurioje niekada nenusileidžia Saulė. Ir tos teritorijos yra daugiau nei ES žemių.
Britai gali sau leisti išlaikyti nacionalinę valiutą, nes jų svaras reguliuoja pusę pasaulio valstybių. Britai turi nacionalinį banką, o eurą įsivedusios ES valstybės šios institucijos savanoriškai atsisako, visus savo finansus atiduoda Europos centriniam bankui. Tokiais vergais netrukus taps estai, kuriems leista turėti eurą. Mums, tokiems mažiukams, tapatybės išplovimas yra mirtinai pavojingas, tačiau link to jau einama".
Anoniminis simbolis
Filosofo teigimu, aktyviai reklamuojama ES vėliava yra labai silpnas simbolis, kuris neturi jokios prasmės. A.Juozaitis sakė, šio mėlyno audeklo su 12 aukso žvaigždžių prasmę suvoktų, jei tai reikštų 12 apaštalų.
“Bet juk Europa kratosi bet kokios krikščioniškos simbolikos, - paaiškino A.Juozaitis. - Vienu metu, kai Bendriją sudarė 12 valstybių, tokia vėliava dar buvo suprantama. Bet kai jos narių jau yra 27, vėliava neteko bet kokios prasmės. O amerikiečiai, kai prie JAV prisijungdavo nauja valstija, savo vėliavoje pridėdavo ir dar vieną žvaigždę.
ES vėliava yra anoniminė ir negraži, nes sugalvota kabinetuose ir nieko nereiškia. Ji man primena vaikišką žaislą. Šio svetimo žaislo brukimas yra tik vienas žingsnis link nacionalinės tapatybės sunaikinimo. Ir nereikės nė šimto metų - ši perspektyva visiškai reali jau po 25 metų".
Nėra už ką gerbti
“Dabar galėčiau iš gėdos įlįsti į kapą, nes vis dažniau matau, kaip Lietuvos simbolis - Trispalvė - po truputį tampa ES simbolio podukra, - sakė V.Kukulas. - Ir dėl to esame kalti tik mes patys. Mūsų vėliava visada turėtų užgožti ES simbolį, o Lietuvos Konstitucija - kiekvieną mums nenaudingą Europos direktyvą.
Pagal savo prigimtį vėliava yra kovos ženklas. Visada pulkas jodavo į mūšį garbingai saugodamas savo vėliavą. Jeigu tik ji nukrisdavo ant žemės, kariams nelikdavo ką veikti, nors jie buvo stiprūs ir sveiki. Vėliava svarbiausiu ženklu tampa tik po pergalės, kuri suvienija visus, dalyvavusius mūšyje.
Todėl norint iškelti ir gerbti ES vėliavą reikia, kad visos 27 Bendrijos narės, tarsi Vytauto pulkai Žalgirio mūšyje, būtų ką nors nugalėjusios. Deja, šiandien jos yra tik pralaimėjusios. Sutinku su britais, kurie mąsto teisingai - kodėl jie turi gerbti ES vėliavą?
Taigi ir ES vėliavos negalima iškelti virš kitų 27 vėliavų, nes Europa dar nelaimėjo nė vieno mūšio. Anaiptol, tik vis garsiau kyla natūralus klausimas, kas tai per darinys yra ES - ekonominis, politinis, kultūrinis? Ir niekas nežino atsakymo".
Julius GIRDVAINIS
