Tokią galimybę numato į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą perkeliamos ES direktyvos nuostatos.
Tačiau Registrų centrui trūksta lėšų įdiegti sistemas, kurios rodytų ne duomenis ėmusių žmonių pavardes, o jų priklausymą kai kurioms profesinėms grupėms ar organizacijoms, turinčioms tokią teisę. Centrui siūloma duomenų naudotojų prieigą tvarkyti rankiniu būdu.
Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė padaryti pertrauką ir laukti Vyriausybės sprendimo dėl papildomo finansavimo Registrų centrui, kad jis pasiruoštų įgyvendinti įstatymo reikalavimus.
„Parašysim protokolinį sprendimą nuo komiteto Vyriausybei ir Finansų ministerijai ir kad su suinteresuotomis pusėmis suderintų šitos direktyvos įgyvendinimo galimybes piniginiu atžvilgiu. Ir tada grįšim. Iki liepos dešimtos (kai turi įsigalioti perkelta nuostata – BNS) mes dar turim daugiau kaip mėnesį. Didelių diskusijų nebus“, – teigė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Kaip teigė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma, pataisos numato, kad jau nuo liepos įsigalios galimybė juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemos (JADIS) naudos gavėjų duomenis gauti kelioms žmonių grupėms.
Sąraše yra žurnalistai, nevyriausybinės organizacijos, susijusios su pinigų plovimo, pirminių nusikaltimų ar teroristų finansavimo prevencija, bei akademinių bendruomenių nariai, kurių tyrimai ar kita veikla susijusi su pinigų plovimo, nusikaltimų ar teroristų finansavimo prevencija.
Pasak J. Kuzmos, pagla naują tvarką duomenų savininkas nebūtų informuojamas apie jo duomenų gavėjo tapatybę.
„Kitaip tariant, nepasakoma, kas konkrečiai domėjosi duomenimis, o tiesiog pasakoma kategorija, kad domėjosi, pavyzdžiui, žurnalistai neatskleidžiant detalesnių duomenų“, – komitete aiškino jis.
Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Sandra Šarkutė siūlo nukelti direktyvos įgyvendinimą, nes Registrų centrui tam nenumatyta lėšų – maždaug 100 tūkst. eurų.
„Šitam dalykui įgyvendinti yra reikalingos lėšos. (...) Valdytojas pinigų neturi šiuo metu, kažkokių sutaupymų taip pat nematome, galbūt dalinai galėtume kažkiek finansuoti šiais metais. Tai tiesiog turim tokią realizavimo problemą“, – komitete teigė S. Šarkutė.
Tuo metu Registrų centro Informacinių sistemų valdymo skyriaus vadovas Jevgenijus Pacharevas patikslino, kad lėšų poreikis yra mažesnis: „Reikėtų apie 60 tūkst. eurų“.
Pasak S. Šarkutės, Teisingumo ministerija prašė lėšų 2026 metams, tačiau jų neskirta: „Dabar taip pat esame pateikę lėšų poreikį visai direktyvai įgyvendinti. Prašome 460 tūkst. eurų.“
Vidaus reikalų ministerijos atstovas J. Kuzma priekaištavo, kad Registrų centras pats nepasirūpino finansavimu.
„Finansų klausimas – toks keistas klausimas šiame etape, nes direktyva buvo žinoma seniai, projektas irgi rengtas jau apie metus, buvo galima tikrai pasiruošti, gauti kažkaip finansavimą, juo labiau, kad jis yra toks mažas“, – pareiškė jis.
„Manytume, kad galima žmogiškais ir organizaciniais resursais kažkaip pabandyti įgyvendinti. O juo labiau, kad tų duomenų kiekis būtų tikrai mažas ir esmingai nedarytų įtakos visai tai sistemai“, – pridūrė J. Kuzma.
S. Šarkutės teigimu, yra dvi išeitys – atidėti direktyvos nuostatos įgyvendinimą arba duomenis laikinai, kol bus rastą lėšų, suvesti rankiniu būdu.
„Vienas variantas tas, kad tiesiog ieškome pinigų ir kažkurį laiką Registrų centras tą daro rankiniu būdu. Kitas variantas – nukelti nuostatos įgyvendinimą“, – tvirtino ministerijos atstovė.
