Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė, demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė ir „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Kas paviešinta ir ką aiškinasi institucijos
Kokių klausimų jums kelia ši automobilių nuomos istorija?
I. Kalinauskienė: Žvelgdama į šią istoriją, išskirčiau tris pagrindinius aspektus. Pirmiausia, kyla abejonių, ar nebuvo piktnaudžiaujama politinės partijos finansais. VRK taip pat nurodė, kad klausimų kilo po auditoriaus pastabų, ir šiuo metu situacija aiškinamasi, tad į šį klausimą atsakymų dar laukiame.
Antra, turime situaciją, kai partijos lyderis vienu metu yra ir sprendimų priėmėjas, ir paslaugų teikėjas. Kyla klausimas, kaip partijos viduje suvaldomi interesų konfliktai ir kas užtikrina, kad nuomos kaina atitiktų rinkos sąlygas, o paslaugos būtų teikiamos kokybiškai – panašu, kad jokių saugiklių nelieka.
Detalesnės informacijos apie partijos taisykles ar etikos kodeksus šiuo metu neturime, tačiau tai aktualu ne tik „Nemuno aušrai“, bet ir kitoms valdančiosios daugumos partijoms.
Trečia, ši istorija atskleidžia platesnį kontekstą. Apie situaciją sužinojome iš pilietinės iniciatyvos „Viešpirkiai“. Mano nuomone, Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų proaktyviau ir paprasčiau skelbti duomenis, kad galimus pažeidimus būtų galima pastebėti laiku.
Dabar žiūrime į 2024 metų sutartį, kai jau praėjo daug laiko. Tas pats pasakytina ir apie partijų finansavimo auditus – jie atliekami per vėlai. Jei auditorius apie rizikas paskelbė pernai rugsėjį, o atsakymų vis dar nėra, vadinasi, stebėsenos institucijos turėtų pasitempti ir labiau atverti duomenis visuomenei.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas teigė, kad 2024 metais „Nemuno aušra“ nebuvo laikoma perkančiąja organizacija, todėl jai negaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo prievolės, o sandoriai galėjo vykti pagal įprastą komercinę praktiką. Ar tarnyba čia galėjo ką nors nuveikti?
I. Kalinauskienė: Gerai, kad turime atsakymą dėl išimties, tačiau kyla klausimas, kiek tokių situacijų mes vis dar nepastebime. Mes neturime duomenimis grįsto matymo realiuoju laiku. Ši istorija yra iliustratyvus pavyzdys, kodėl norėtųsi pažeidimus analizuoti ne po kelerių metų, o jiems vykstant.
Kur dingo mokėjimai?
Ponia Širinskiene, 2024 metais, kai vyko ši automobilių nuoma, jūs dar buvote „Nemuno aušros“ gretose. Ar žinojote, kad partijos pirmininkas ir narė nuomoja automobilius savo partijai?
A. Širinskienė: Tikrai nežinojau. Man kyla daug klausimų, ar šios sutartys nebuvo pasirašytos atgaline data. Partija rinkimų laikotarpiu neturėjo laisvų lėšų mokėti po 4 tūkst. eur. per mėnesį.
Portalo „Delfi“ straipsnyje, kuriame analizuojami 2024 metų partijos banko išrašai, patvirtinama, kad jokių mokėjimų nei Remigijui Žemaitaičiui, nei poniai Petkevičienei tuo metu nebuvo, tad kaip buvo sumokėta? Sutartyje nurodyta, kad mokėjimai turi vykti kas mėnesį, apie jokius atidėjimus neužsimenama.
Be to, apie šias sutartis mes sužinome tik 2025 metais – jos niekur nebuvo viešai pateiktos. Žemaitaitis ir Petkevičienė teigia, kad automobilius naudojo rinkimų tikslams. Tokiu atveju mokėjimai turėjo būti atliekami iš partijos rinkimų sąskaitos, tačiau VRK duomenys rodo, kad tokių mokėjimų nebuvo.
Matome didelę painiavą ir vėluojantį sutarčių deklaravimą. Manau, tai bandymas 2025 metais „išsigryninti“ partijos gautą dotaciją. Tai, kad partija nuomojasi automobilius iš savo vadovų, neturėdama pinigų, Lietuvos politinėje sistemoje yra precedento neturintis atvejis.
Ponia Kalinauskiene, ar faktas, kad mokėjimai neatsispindi partijos ataskaitose, kelia dar daugiau klausimų?
I. Kalinauskienė: Tikrai taip. Tai grąžina prie pagrindinio klausimo – ar nebuvo piktnaudžiaujama partijos finansais. Tai rimtas klausimas, kurį VRK turėtų prioriteto tvarka išnagrinėti, kad visuomenė kuo greičiau gautų atsakymus.
Jei būtų nustatyta, kad partijos vadovas tokiu būdu „gryninosi“ pinigus, kokia atsakomybė grėstų pagal Baudžiamąjį kodeksą?
I. Kalinauskienė: Šiuo metu sunku pasakyti, nes trūksta detalių duomenų, tad vertinti nesiryžčiau.
Apžvalgininkai stebi visas šių metų istorijas, susijusias su Žemaitaičiu. Bandoma suprasti, kur yra koalicijos partnerių kantrybės riba. Kur ji yra?
O. Leiputė: Ribos yra. Kai kurie tyrimai jau pradėti, laukiame institucijų atsakymų dėl įvairių incidentų. Kiekvieną dieną išgirsti ką nors naujo, kas verčia susimąstyti, yra varginantis procesas.
Pasigirsta scenarijų, kad „Nemuno aušra“ galėtų likti koalicijoje be paties Žemaitaičio. Ar tai realu?
A. Širinskienė: Manau, tai neįmanoma – matome ryšius tarp įvairių asmenų partijos viduje. Net ir nušalinus lyderį, užkulisinis valdymas išliktų. Socialdemokratai galėtų ambicingai pasirinkti mažumos Vyriausybę, gaudami opozicijos paramą svarbiems projektams, tačiau dabar jie tiesiog bando „išbalinti“ R. Žemaitaitį.
Apie darbus Seime sausio ir vasario mėnesiais beveik negirdime – tik apie nuolatinius skandalus ir nesutarimus dėl poligonų statybos. Reikėtų pagaliau sudėti taškus ir gyventi sąžiningai.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
