Krokuvoje susirinkę Baltijos šalių aplinkos ministrai ketvirtadienį patvirtino veiksmų planą, įpareigojantį imtis priemonių jūros taršai iš esmės sumažinti ir gerai jos aplinkos būklei pasiekti iki 2021 metų.
Helsinkio komisijos (HELCOM) - tarptautinės Baltijos jūros aplinkos apsaugos organizacijos - parengtas veiksmų planas numato priemones svarbiausioms Baltijos taršos problemoms spręsti. Daugiausiai rūpesčių dabar kelia Baltijos ekosistemos kitimas dėl cheminių medžiagų, dažniausiai azoto ir fosforo junginių, pertekliaus, biologinės įvairovės nykimas ir neigiamas laivybos bei kitos veiklos poveikis.
Pagal veiksmų planą, visos Helsinkio komisijai priklausančios valstybės, taigi ir Lietuva, turės sumažinti į Baltijos jūrą su upių vandeniu patenkančio azoto ir fosforo kiekį.
Lietuvai, kaip nustato minėtasis planas, iki 2016 metų šį kiekį teks sumažinti 880 tonų fosforo ir 11 750 tonų azoto. Tam pasiekti reikės mažinti taršą iš žemės ūkio šaltinių, taikyti griežtesnius reikalavimus komunalinių nuotekų tvarkymui.
Kitais metais numatoma atlikti išsamų Baltijos taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis tyrimą. Pasak aplinkos ministro Arūno Kundroto, Lietuvoje išleidžiamos nuotekos buvo ir yra tiriamos, tačiau reikės išplėsti tyrimų apimtį.
Planas taip pat numato, kad šalys turi sukurti cheminių medžiagų registrus, kurie suteiktų patikimesnės informacijos apie pavojingų medžiagų naudojimą ir jų kiekius. Anot Aplinkos ministerijos, Lietuvoje toks registras jau pradėtas kurti ir turėtų būti baigtas iki 2010 metų.
HELCOM šalys susitarė mažinti laivybos ir kitos veiklos keliamą pavojų Baltijos jūros aplinkai, mažinti taršą laivuose susidarančiomis atliekomis, naftos platformose diegti „nulinio išmetimo“ principą.
Į Helsinkio komisijos parengto Baltijos jūros veiksmų plano nuostatas Lietuva atsižvelgs ruošdama nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, kurią Aplinkos ministerija numato parengti kitais metais.
Tyrimai rodo, kad nors Baltijos jūros taršos „karštųjų taškų“ pernai sumažėjo perpus, tačiau jos temperatūra kyla, o deguonies lygis vandenyje vis dar krinta.
Praėjusių metų pavasarį Lietuvoje HELCOM užregistravo 15 karštųjų taršos taškų, šiais metais jų sumažėjo iki 7. Visose didžiausią poveikį Baltijos jūrai darančiose šalyse buvo užregistruoti 182 tokie taškai, per metus jų sumažėjo dvigubai - iki 81.
HELCOM sudaro Baltijos jūros šalys - Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, Švedija, Vokietija, Rusija bei Europos Komisija.
