„Balius prie stalo“ ar „laistymas“ darbovietėse – nustebsite, kiek sovietmečio dar liko mūsų namuose

Šitie issigimeliai nužudė ir išvežė į Sibirą 300 tukst lietuvių,net 20 tukst vaikų ir kūdikių ir kažkoks isgama rašo,kad tada buvo geriau

Sovietų laikais mokykloje dainuodavome dainą parlėkus pempė klausia žemele ar gyva tu mano mylimiausia tarybų lietuva

Pyzdukas tu eksperte.Niekada liutuviui taip gerai nesigyveno kaip prie ruso okupacijos.Šventėm visas šventes,buvome laisvi pasirinkti kaip pramogauti.

vienoje nuotr. lenkiškas laikraštis ir degtinė su rūkytomis gėrybėmis. Nėra ko lyginti. Lenkai turėjo savo sienas ir jiems nereikėjo mokytis nuo antros klasės ruskių kalbos ir jie galėjo švęsti Kalėdas atvirai ir.....per tv rodydavo amerikoniškus filmus ir...

Lyg nieko niekas nešvenčia vakaruose. Smetono Lietuvoje buvo irgi baliai, Gedimino laikais neabejotinai irgi buvo prie stalo baliai bent jau to elito rate. Ubagai nieko neturėjo, žinoma. Matyt, ima pyktis, kad dar lietuviai gali sau leisti kelti gimtadienį, ar įmonės įkūrimo jubiliejų. O juk geriau atiduotų Zelenskiui.

Tipo dabar nesvencia imoniu visokiu vakareliu ir dar kaip su kokia pompastika su visokiais kviestiniais daininikais ir dar kaip su kokiais gerimais ir kvaisalais ir kokiu finansu islaidios tai net lygint nera ka.Gi turtuoliai

Galimai jau dabar pats laikas nelojalius piliečius reikia pradėti migdyti.

ka jus cia kliedit,ir dar su nepanaikinama reklama kazkokio asilo su akiniais

Sovietmečiu blogis buvo akivaizdus ir buitinis – tai buvo asmeniniai nusižengimai, kurių moralinis svoris nekėlė abejonių. Šiandien stebime sisteminę vertybių inversiją: nuodėmė tampa institucine norma. Kai yda paskelbiama prigimtine teise, o šeimos pamatų griovimas – progresu, mes pereiname į kolektyvinę dvasinę apostazę. Tai pasireiškia per paleistuvystės legalizavimą, abortų pateisinimą kaip moters teisę į kūną bei LGBT judėjimo įteisinimą, paverčiant prigimties iškraipymus privaloma norma.
Šiandieninis liberalizmas kėsinasi į pačią antropologinę žmogaus sandarą. Šis maištas pasiekia aukščiausią tašką per agresyvų vaikų ir paauglių lyties keitimo propagavimą, kai neatsiklausus tėvų ir negerbiant jų prigimtinio autoriteto, manipuliuojama vaiko sąmone ir žalojamas jo kūnas. Tai nebėra tik moralinis nuosmukis, tai tiesioginis maištas prieš prigimtinį įstatymą, įvilktas į tolerancijos drabužį.
Anksčiau nuodėmė buvo šešėlis šviesos fone, kurį žmogus atpažindavo, o dabar pati tamsa savinasi šviesos vardą. Kolektyvinis pritarimas šiems prigimties iškraipymams liudija gilų dvasinį aklumą, kuriame asmeninė atsakomybė ištirpsta visuotiniame nuopolio teisinime. Sovietmečiu žmogus, net ir spaudžiamas sistemos, bent jau gyveno pasaulyje, kur vyras buvo vyras, moteris – moteris, o vaikas – neliečiama kūrinijos dalis. Tada blogis buvo aiškus priešas, o ne privaloma 'progresyvi' norma. Šiandienos liberali diktatūra, įteisinanti abortus kaip 'teisę', LGBT ideologiją kaip standartą ir vykdanti nusikalstamą manipuliaciją vaikų lytimi be tėvų žinios, yra nepalyginamai pavojingesnė už bet kokį sovietinį materializmą.
Tai ne progresas, o kolektyvinė dvasinė savižudybė. Tad tie, kurie drįsta teigti, jog CCCP laikais buvo geriau išlikti žmogumi, sako ne politinį lozungą, o konstatuoja faktą: geriau gyventi ten, kur nuodėmė vadinama nuodėme, nei ten, kur ji įteisinama kaip privaloma dorybė. Priešindamasis tokiai tvarkai, žmogus kovoja ne už praeitį, o už patį Dievo atvaizdą savyje, kurį šiuolaikinis pasaulis bando galutinai ištrinti.

Kuo geriausi ir gražiausi prisiminimai iš sovietmečio, kaip ir kai kurie etapai po sovietų. Tik tiek, kad iš taip vadinamos "nepriklausomybės" negavom nieko ko tikėjomės - vagia dar daugiau, 10 kartų didesnis nepotizmas, neteisėtumas, kgb įsislaptino ir sėdi į valdžią sulindę. Gabar juokinga prisiminus kaip romantizavom Ameriką - gi pažiūrėjus tai ten baisu, baisūs narkomanų rajonai, biedni gyvena vagonėliuose ant ratų, mokyklose šaudo. O sovietmečiu buvo taip ramu, kad net buvo nuobodu, todėl ėmėm į vakarus.