Atsivėrė rekordinio dydžio smegduobė Pasvalio rajone: „Tokios didelės dar nėra tekę sulaukti“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pirminiais matavimais, šios smegduobės gylis siekia maždaug 8 metrus, o skersmuo – net 20 metrų. Ir greičiausiai tai dar ne pabaiga.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dėl 30 mln. eurų Kauno aplinkkelio – ginčai: „Ši istorija šiek tiek kitokia nei mums įprasta“

Bedė pirštu į rimtą problemą Lietuvos mokyklose: „Tai yra kapituliacija“

„Karo pasekmės atsiduria vis arčiau ir arčiau“: po dar vieno oro pavojaus Latvijoje ir Estijoje – griežtas vertinimas

+1

„Tai va, išeidama vasara pateikė staigmeną. Aplinkui čia yra buvę ir 2023 m., ir 2025 m. – mažesnių, didesnių, bet tokios didelės dar nėra tekę sulaukti“, – tikino savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.

Praryti medžiai ir pavojus smalsuoliams

Smenganti žemė prarijo ir kelis medžius. Smegduobė atsivėrė „Via Baltica“ kelio pašonėje, netoli Saločių miestelio. Arti gyventojų nėra, tik gamybinės patalpos ir kapinaitės.

„Girdėjau ir mačiau, bet ten gal prieš 30 metų ar daugiau, kai atlikinėjau praktiką. Ten buvo melžimo aikštutės iki pusės sukritusios: nuvažiavo melžėjos pas karves, o aikštutės stovi stačios, pusiau duobėje“, – pasakojo Saločių gyventoja Sigita.

Ir nors didesnės ar mažesnės įgriuvos vietinių nebestebina, žmonės puikiai prisimena prieš dešimtmetį miestelio centre, šalia mokyklos, atsivėrusią smegduobę.

„Visas stulpas gi suvažiavo ir nė žymės neliko, po apačia – vanduo kaip upė“, – prisiminimais dalijosi Saločių gyventojas Julius.

Geologų tyrimas ir stichijos priežastys

Ši, savivaldybės žiniomis, yra pirmoji smegduobė šiais metais Pasvalio rajone.

„Čia yra karstinė zona, aplinkui yra nedidelių smegduobių, o šita išsiskiria savo pločiu – ji platesnė už Saločiuose prieš dešimtmetį atsivėrusią smegduobę, kuri prarijo net stulpą su atrama. Ji buvo virš 10 metrų, o šita – virš 20 metrų pločio“, – sakė Saločių seniūnas Sigitas Savickas.

Dėl saugumo didžiulę smegduobę nuo smalsuolių seniūnija aptvėrė. Dabar laukiama atvykstančių geologų, kurie įvertins naująją įgriuvą.

„Šalia yra gręžinys, tas gręžinys neveikiantis. Šnekėjome su Geologijos tarnyba, jie tirs, ar šalia esantis gręžinys galėjo turėti įtakos, ar ne“, – pasakojo P. Balčiūnas.

Neatmetama, kad įtakos didžiulei smegduobei atsirasti galėjo turėti ir vasaros liūtys.

„Priežastis paprasta: apačioje yra gipsas ir vanduo. Vanduo išplovė gipsą, žemė neatlaikė ir smego. Didelis drėgmės kiekis turi įtakos, kadangi žemė pasunkėja, o apačioje esant tuštumai ji tiesiog įdumba“, – aiškino P. Balčiūnas.

Ir jei išeinanti vasara Pasvalio rajone paliko daugiau nei 20 metrų skersmens įgriuvą, Biržų rajone geologai dar metams neįpusėjus suskaičiavo apie 30 mažesnių ir didesnių naujų įgriuvų.

Praėjusių metų pavasario pabaigoje kone visa Lietuva stebėjo, kaip smegduobė „rijo“ pasvaliečių šeimos gyvenamąjį namą. Didžiulė įgriuva šeimą paliko be pastogės. Laimė, pasvaliečiams pavyko savo jėgomis susikurti naujus namus to paties sklypo gale.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.