Baisu Vokietijoje išvalyti kapą išmesti palaikus kitam atiduodant,gali likti palaikai ant jų laidoti kitus

Sakykime, kas 5 metus paruoškime vietą pilkapiui. Kaskart surinkime seniausiai nelankomų kapų palaikus, ir palaidokime juos pilkapyje. Pilkapį aptverkime jų antkapinių paminklų tvora. Ji ne tik apsaugos pilkapį, kad neslinktų. - Ant paminklų parašyta, kas čia palaidotas, ir kas jie buvo. (Tai naudinga medžiaga krašto istorijai). Prieš to imantis reiktų nuspręsti, kaip bus laidojama - ar palaikai bei pelenai bus atskiruose pilkapiuose laidojami, o gal visi viename? Taip pat nuspręsti, kokio aukščio bus pilkapiai. Nuo to priklauso, kokio skersmens bus jo „pirmas aukštas" (2-ro ir kiekvieno kito „aukštų" skersmenys bus mažesni už po jais esančio). Kiekvienas aukštas irgi turės būti aptvertas antkapinių užrašų tvora. Taip atsilaisvins vietų naujiems palaidojimams, o prie pilkapių vietiniai gyventojai galės rinktis Romuvos apeigoms. Taip pat čia istorijos mokytojai galės savo mokiniams atitinkamas pamokas rengti.

Nieko jūs čia neatsakėt ir nepasakėt! Griebkitės proto ir nustokit čirškint artimuosius!!! Baisiau negu baisu!

Ne samonie!! Gal i tevu kapinies! Atigula vaikei jos ir prižiuri
.

Jeigu kapas užmirštas ir neprižiūrėtas aišku bus perleistas kitiems. Palei dabartinį jaunimo mentalitetą, kapai bus vidiškai netvarkomi. Aš suprantu kad tie kapai apsunkina, pačiam atrodo gerai tik metro ant metro žolytė ir paminklas su užrašu. Tačiau turiu tėvus, senelous ir jiems gražu kapai su gelytėmis su krumeliais ir jie nenori buti dsginami. Kaip tėvai tvarkė ir lankė tuos kapus taip ir aš kartu važiuoju atiduoti pagarbą mirusiam. Gėda jei kapas būna apleistas. Tačiau girdžiu tarp jaunimo. O ko čia tvarkyti, tegu želia. Taj maskui tegu neverkia jei atvažiuos o ten palaidotas kitas žmogus.

Lietuvoj automobiliu aiksteliu daugiau nei kapiniu.

Del pinigu jau prie numireliu pristojo.

Pas lietuvius tokia mada ant zydu kapu pastate sporto rumus.

Asilai
Jūs
Neralioti
Žiūrėkit
I
Save
O
Ne
Ivokecius

Lietuvoje labai mažai žmonių, o žemės kiek tik nori...