sakai yra teisingiausių tikėjimų?:)) net jei ir būtų, ar galima žmones juo eiti versti jėga? ir koks tada čia tikėjimas (žiūrint per asmeninę to žmogaus prizmę), jei jis tai daro priverstas, arba iš baimės prieš tuos, kurie jį verčia. tada tai tik teatras, nes tikėjimas yra širdyje.

Mokslas dar ne viską žino. XIX a. mėgdavo absoliutinti mokslą, daugelis postulatų, šiuo metu jau įrodytų, tuomet būtų tiesiog išjuokti. Viena iš gerų gyvenimo taisyklių yra tokia: jei nesupranti, bent jau neneik to, ko nesupranti.

Iš tų pačių archeologų ir etnografų rekonstrukcijų. Mokslas tiria tai, kas yra išlikę, o ne ką mums kužda mūsų fantazija.

>>Kiek žinau, jokių lietuviškos pagonybės tekstų neišliko
>>mūsų vietinė pagonybės atmaina buvo tik chaotiškas prietarų kratinys be jokios sistemos, kaip koks šamanizmas

Gerb. Dalailama, o iš kur jūskad tai buvo kaip šamanizmas žinote, jeigu jokių tekstų neišliko?

Nėra jokių "gamtmeldžių", tad ir priešinti juos su katalikais neįmanoma. Yra KGB sukurtas pseudoreliginis sąjūdis, kuriame tikrumo tiek pat, kaip kartoninėse dekoracijose.
Ir man būtų įdomu daugiau sužinoti apie mūsų protėvių pagonybę, negu dabar žinome iš archeologų ir etnografų rekonstrukcijų. Bet tai - jau nebe tikėjimas, o tik muziejinė relikvija. Negriaukite vertybinio lietuvybės pamato, kuris remiasi katalikybe, o ne kažkokiomis "gamtmeldystėmis".

Galbūt katalikybė "atpirko" pralietą lietuvių gamtmeldžių kraują, pralietu katalikų savanorių ir pokario partizanų krauju???
Manau, kvailiausia lietuviams (kaip etninei, o ne mistinei-politinei tautai)priešintis tarpusavyje dar ir religiniu pagrindu. Kažkada taip buvo supriešinti mažlietuviai liuteronai su didlietuviais katalikais, dabar priešinasi (priešinami)lietuviai gamtmeldžiai (pagonys) su krikščionimis. Sakyčiau - ne kas.

Gerbiamas autoriau, "pralaimėjusieji" yra visokio plauko ateistai ir nihilistai. O tiesa yra viena, kurią skelbė Kristus: "aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas". Dievas yra vienas, tik tikėjimų daug. O koks yra teisingiausias, atsako Kristus, kuris yra pasakęs" "tik per mane pasieksite Tėvą".

O argi buvo ne taip, argi autorius neteisus? Kiek kraujo pralieta, daug prievartos visokios buvo, negi galvoji, kad apie tai ir kalbėti nebegalima. Reikia užmiršti istoriją? Nežinau, kada ir kaip katalikų bažnyčia tą kraują galėtų nusiplauti. Ne tik lietuvių atžvilgiu, inkvizicija ir pan.

Kiek gi reikia gandžos pūsti, kad tokį straipsnį parašyt?

Sakote, šitas straipsnis - ne apie pagonybę. Suprask - jis nėra antikrikščioniškas. Ką gi, skaitome:
"Kas buvo tie “pralaimėjusieji”? Ar tai mūsų protėviai (kitaip tariant, mes patys), didvyriškai pasipriešinę viduramžių katalikiškam imperializmui, tačiau jėga įjungti į brolišką XIV a. krikščioniškųjų tautų šeimą?"
Daugiau citatų, manau, nereikia. O pasiskaityti ne tik Gedgaudo "atradimus" - tikrai vertėtų.