tiek komunisteliu pridygo, matyt, sovietiniais laikais spec.parduotuves melze ir labai lygus buvo, o del valstybes vaidmens tai visiems komunistuojantiems bukagalviams luzeriams tenka pranesti, valstybe reikalinga pacioms labiausiai esminems zmogaus gyvenimo salygoms uztikrinti, t.y. saugumas nuo kriminaliniu elementu, bazinis svietimo lygis, bazine infrastruktura, bazine rupyba nuskriaustais, nepajegianciais savimi pasirupinti(bet ne nenorinciais ar vengianciais ta daryti), o organizuoti zmoniu gyvenimo valstybe neturi teises, kuo maziau kisimosi i zmoniu gyvenima tuo geriau

Kokios gali būti diskusijos su profanu? Tarybų Sąjungoje socialinės nelygybės iš viso net ir negalėjo būti. Tačiau tas labai trukdė žemo mąstymo primityvams, kuriems "gyventi" reiškia "turėti". Toks mąstymas yra neraštingųjų mąstymas. Kam tada iš viso reikalinga bet kokia valdžia , jei ne reguliuoti ir planuoti žmonių veiklą ir jos produktų naudojimą? Pagal tave valdžia yra "karalius", kuriam gyventojai turi mokėti duoklę. Kas taip išplovė smegenis?

Galima apsieiti ir be sudėtingų išvedžiojimų. Paprastas pavyzdys:
Sovietų Sąjungoje valdžios vaidmuo buvo totalinis, tačiau ar išnyko socialinė nelygybė? Ydinga pati teorinė prielaida, kad socialinę nelygybę ar socialinę atskirtį galima išnaikinti didinant valdžios vaidmenį.
Išsivysčiusiose šalyse nelygybė vis tiek išlieka, gal tik pakinta jos pavidalai, struktūra ir dinamika. Žmonės yra skirtingi, skirtingos ir jų preferencijos. Jie ir nenorėtų būti vienodi robotai, su tokiomis pačiomis galimybėmis ir statistiniu aprūpinimu.
Be to, neįmanoma surasti kriterijų „viešosioms gėrybėms“ skirstyti. Kas iš vis yra tos „viešosios gėrybės“? Eilinės kolektyvistinių doktrinų pasekėjų garbinamos fikcijos?
O ilgiems teoriniams ginčams čia tikrai ne ta vieta.

"socialine atskirtis " - "lygybes" eufemizmas, ne daugiau. Virkavimas del soc. atskirties yra virkavimas del nelygybes = lygybes geismas (=pavydas (nuodeme)).

Jeigu Gediminui trukdo nelygybes terminas, tai galima vartoti socialines atskirties termina. Jis dar netgi geriau tinka. Marginalinis-likutinis modelis isvertus is Vakaru mokslo ir reiskia marginalu ir socialines atskirties gaminima bei skatinima. Netgi pats pavadinimas ta pasako. Beda cia kita - matyt, Gediminas nori Lietuvoje Siaures Amerikos modelio, bet, gaila, turi panasesni i Lotynu Amerikos - koki Honduro ar Gvatemalos. Ten irgi libertarai yra padare savo juoda darba.

Gediminui -

Netgi Svedijoje, kai 90-uju pradzioje buvo siek tiek sumazintas valstybes vaidmuo, isaugo socialine nelygybe.
Amerika ir kitos marginalinio modelio valstybes todel ir pasizymi nelygybe, kad jose, pagal Guogi (zr.knygas), isitvirtines marginalinis liberalus modelis, kuris generuoja nelygybe. Deja, visa Vakaru valstybiu Geroves valstybiu problematika ir mokslas irodo tai, pries ka pasisako Gediminas. Be to, Amerika ir kitos marginalinio modelio valstybes turi ispletota nevyriausybini sektoriu, kuris tusuoja tas skyles, kuriu neapdoroja valstybe ir kuriu niekada neapdoros privatus sektorius. Matyt, Gediminas, nera susipazines su viesuju gerybiu problematika ir nezino kiek jos sumazina socialine nelygybe. Deja, uz viesasias gerybes daugiausia turi atsakyti valstybe. Ufonautai arba privatus sektorius cia nepades. Tegul Gediminas dar pasidomi instituciniu-perskirstomuoju modeliu ir net korporatyviniu modeliu, kuriuose lygybes yra daugiau, ir kuriuose valstybe vaidina kur kas svarbesni vaidmeni.

Valstybės (tiksliau valdžios) vaidmens mažinimas nereiškia socialinės atskirties didėjimo. Greičiau atvirkščiai. Tai tik mėgstamas socialistų mitas. Taigi autorius tikrai nėra teisus jokiu atžvilgiu. Argumentų paneigimui tikrai yra daugiau nei reikia.

Teisingai autorius raso. O jeigu neaisku prie ko straipsnyje libertarizmas, tai paaskinu - nuneigtas valstybes vaidmuo (siuo atveju Sodros) atiduodant viska (siuo atveju Sodros pinigus) privaciam verslui (siuo atveju- privatiems fondams). Atminkite, kad is Sodros tarifo nuo 2,5 proc. pirmais metais iki 5,5 procento velesniais metais yra atimama ir atiduodama privatiems fondams. Taigi atimama is dabartiniu Sodros pensininku. Tai cia kartu butu ir paaiskinimas pirmajam komentarui del socialines lygybes ir socialinio teisingumo - jeigu jau taip neaiskios savokos.

Taip ir lieka neaišku: - Tai prie ko čia tas libertarizmas?

komunistas cituoja kita komunista ir bando sukurti kazkokio moksliskumo iliuzija