Praėjusią savaitę S.Nėries gimnazijoje vyko diskusija ekonomikos tema. Reikia pagirti organizatorius, kad į renginį jie pakvietė labai skirtingą ekonominį spektrą atstovaujančius pranešėjus. Požiūriai išsiskyrė ir kalbant apie monopolijas (ne valstybines). Laisvosios rinkos instituto atstovas teigė, jog monopolija yra nei blogai, nei gerai. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų sąjunga sako, kad monopolija yra labai blogai.
Lietuva skaudžiai išgyvena rinkų monopolizavimo pasekmes, nes šis reiškinys mūsų šalyje ypatingai giliai ir plačiai įsišaknijęs – nuo energetikos, maisto, vaistų prekybos iki knygų leidybos, koncertų, kitų kultūros renginių. Be to monopolininkai elgiasi labai egoistiškai bei įžūliai. Kalbėti apie tai, kad iš vartotojų atimama pasirinkimo teisė ir galimybė – šiuo metu net nėra prasmės. Žmonės tiesiog yra tapę įkaitais, nemaža dalis jų jau ir aukomis, nes ne vienerius metus buvo monopolininkų apiplėšinėjami nerealiai padidintomis kainomis. Todėl kova prieš monopolijas ir kainų pasiutpolkę, privalėjo tapti vienu pirmųjų naujosios Vyriausybės veiksmų. Juolab, kad valdžia savo rankose tam turi visus svertus – nuo įstatymų iki atitinkamų tarnybų. Deja. Jeigu ankstesnioji G.Kirkilo vyriausybė viso labo tebuvo marionetė dujininkų, prekybininkų, bankininkų, statybininkų rankose, tai ir naujoji A.Kubiliaus, pasirodo, taip pat yra jų voratinklyje.
Stambaus kapitalo, monopolijų suklestėjimas, beprotiškas hipervartojimas, ydinga ir tendencinga politika atvedė Lietuvą ten, kur šiandien esame. Liūdniausia ir blogiausia, kad kitokia, perspėjanti apie gręsiančius pavojus ir pasekmes, nuomonė, dėstyta ne vienus metus dar ekonomikos kilimo laikotarpiu, būdavo nuolatos užgniaužiama. Skaudžiausia, jog krizė, dėl kurios (kad ir kaip bandytų nuo to išsisukinėti) didžia dalimi yra atsakinga ir kalta Lietuvos valdžia, labiausiai nuskriaus smulkiuosius verslininkus, socialiai pažeidžiamus ir tuos, kurie siekė tapti viduriniuoju visuomenės sluoksniu.
Monopolininkai ir stambieji su savo trubadūrais vėl rengia žygį prieš Lietuvą. Tik taip galima apibūdinti keliamą isteriją ir krizės sąlygomis grąžinti hipervartojimą (vartojimas – gerai, bet jis turi būti protingas ir pamatuotas), garantuoti verslui lengvatas, išimtis ir galimybę naudotis įstatymų landomis. Kai kas jau pradeda piršti ir lito devalvavimą. Pagal tokią propagandą išeitų, kad jei krizės sąlygomis monopolininkams nesudaromos galimybės pasidaryti viršpelnių – tai jau ne lygis.
Atskira tema – Leo LT klausimas bei Konstitucinio Teismo įsikišimas į šią problemą. Tik ar būtina varginti KT tuo, ką gali padaryti pats Seimas ir Vyriausybė? Juolab, kai po jo sprendimų seka atskiros nuomonės, įvairios interpretacijos, o pati problema nepajuda iš mirties taško. Tenka priminti, kad 2007-07-18, vertindama XIV Vyriausybės vienų metų darbą LSDS pareiškė, kad „Vyriausybė toliau atstovauja ir gina turtingųjų bei stambaus kapitalo ineresus: skubiai priimtas daug klaustukų ir abejonių keliantis naujos atominės jėgainės statybos įstatymas, kuris suteikia didžiules galimybes be jokių investicijų pralobti VST privatizavusiai „Vilniaus prekybai“ “. Atkreipiu dėmesį, jog tai pareikšta tuo metu, kai Seime tiek pozicija, tiek vadinama opozicija vieningai balsavo už pagrindinį būsimo Leo LT įstatymą.
Ką nedelsiant privalo padaryti ši A.Kubiliaus Vyriausybė? Pabrėžiu, privalo nedelsiant: 1. Imtis ryžtingų veiksmų prieš monopolijas, jų savivalę ir kainų pasiutpolkę. (Principas „žingsnis po žingsnio“ tikrai netinka.) 2. Išformuoti Leo LT. Valstybė pati turi pradėti statyti iki 1000 megavatų galingumo jėgainę. 3. Atkurti valstybinį komercinį banką. Ir tai tik pradžiai.
Arvydas Akstinavičius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
