sutinku su režsieriaus mintimis

Cia ne kurybine, o tautines kulturos valstybe. Paprasta.

Menininkams, turintiems kulturos ministerijos suteikta kurejo statusa, istatymiskai draudziama miestu savivaldybiu administracijoms teikti kurejams kurybines stipendijas.

Tai po tokio atstatymo menininkai emigravo ar cia ubagais isejo. o teoretiku ir mokslininku nera, nes konstitucija teorijas uzdariusi laiko, priesingai, nei kitose ES salyse.

Lietuvai reikia laisvai kuriančių žmonių, o ne prispaustų, iškankintų veikėjų. Visų pirma reikia atstatyti šalies ūkį, tada žiūrėti į kultūrą, nes sugriauti lengva, o atkurti - sunku. Kultūros ministras turi būti teoretikas ir žinomas mokslininkas.

kare kaip kare - reikia grobti, jei laimėjai

pasirasau

taip, svarbiausia kad kulturos ministras butu geras, tada viskas bus gerai, nes be ministro nera kulturos. kaip kaimene be piemens, taip kulturininkai be ministro.

toks įspūdis, lyg Dinos komentarą būtų parašiusi pati prezidentė. Bent jau jos galvoje turėtų kilti panašios mintys (aš naiviai tuo tikiu). Matelis taikliai išsakė svarbiausią mintį - reikia būti bent šiokiu tokiu autoritetu, gerbiamu žmogum tos srities, kur eini ministrauti. Tai turėtų būti taikoma visiems ministrams. Kultūros ministro posto reikia siekti ilgus metus dirbant kultūroje (ne politikoje), žinant, kad jei jau būti ministru - tai tik kultūros, o ne žemės ūkio ar vidaus reikalų. Ir geri vadybiniai sugebėjimai čia niekuo dėti - vadovas, kurio nekenčia visas kolektyvas yra bevertis. Todėl prezidentės argumentas buvo esminis.

Dėkui už brandžią nuomonę.Gaila, kad šiuo klausimu tyli visuomenė.Kažkokiu nustekentu paklusnumu naudojasi mūsų politikai, darydami su mūsų gyvenimais visokius eksperimentus.Atotrūkis tarp įvairių sluoksnių darosi toks, kad net viena kalba jau sunku susikalbėti.Kai stovi kare, aišku, kas yra priešas ir ką su juo daryti.Šiuo metu lyg ir taika, lyg ir savi aplinkui, bet pastovi įtampa tvyro aplink, jokio supratimo, užuojautos.Pjautynės, rezonznsiniai skandalai, bylos.Kažkoks nenusakomas būvis, kuriame nėra nei vadų, nei atsakingų - tik valdžios vilkai vienas kitą pjauna.