AR GARLIAVOS DRAMA SUPJUDĖ LIETUVĄ?

Bent jau taip skelbiama žiniasklaidoje. Manau, kad tai yra gerokai iškreiptas ir klaidinantis požiūris. Lietuvos visuomenė parodė, kad tokioje teisingumą mindančioje situacijoje ji sugeba susitelkti ir ryžtingai pareikalauti iš teisėsaugos institucijų pareigūnų, kad jie profesionaliai, kompetentingai ir sąžiningai atliktų savo pareigas. Už kurias, beje, sumoka tos pačios visuomenės mokesčių mokėtojai.

Į “D.Kedžio istoriją” verta pažvelgti visumoje, netgi neišskiriant vieno ar kito susidorojimo atvejo. Gegužės 17 d. šturmas Klonio gatvėje buvo tik galutinis, perpildęs kantrybės taurę psichologinio ir fizinio smurto faktas prieš mažą mergaitę ir nesipriešinančią teisėją, kuri tuo metu dar buvo mergaitės oficiali globėja. Atsakomasis N.Venckienės mostas prievartautojui ir globėjos teisių netekimo įsigaliojimas buvo jau po to…

Žiniasklaida nuolat bando pabrėžti, kad tai ” Garliavos drama”, o A.Ūso garbės ir L.Stankūnaitės interesų gynėjai suskumba pridurti, kad tai “patvorinės violetinės minios” dirbtinai keltas pasipriešinimas teisėtam teismo sprendimo vykdymui. Betgi būtent patys smurtautojai nevykdė Kėdainių teismo sprendimo panaudodami prievartą prieš mažametę. Jei buvo panaudotos dar ir psichotropinės priemonės, tai už tai turi grėsti baudžiamoji atsakomybė. Žinoma, tada, jei gyventumėm teisinėje valstybėje, kur teisingumas būna valstybės pagrindas. Kad ir kaip gerbčiau garliaviškių praleistas budėjimo valandas Klonio gatvėje, manau, kad tai yra visos Lietuvos mąsto skandalas, kuriam neliko abejinga didžioji visuomenės dalis.

Jei peržvelgti kelių metų pedofilijos ir žudynių skandalą, tai gan akivaizdu, kad teisėsaugos institucijų kai kurie netgi aukšti pareigūnai padarė viską, kad skandalas kiek galint labiau įsisiūbuotų. Keisčiausia tai, kad dėl tokios eigos bandoma kaltinti pačią visuomenę, kuri tokiems neteisėtiems ar net amoraliems veiksmams bandė priešintis. Sunku būtų tiksliai įvardinti kuri teisėsaugos institucija labiausiai prisidėjo, kad kriminalinė istorija pavirstų į politinę ir netgi to minėto pasipriešinimo pagrindu atsirastų “Drąsos kelio” partija ir bent pora visuomeninių darinių. Kurie, beje, pasinaudodami N.Venckienės atkaklios kovotojos įvaizdžiu, sukauptu per keturis tiesos paieškų metus, bandytų atsikąsti savo politinio pyrago dalį per Seimo rinkimus.

Visuomenė šioje procesų eigoje buvo net kelis kartus aiškiai klaidinama. Po “Drąsos kelio” partijos įregistravimo į viešumą buvo išmesta “Lietuvos sąrašo” idėja. Pradinėje stadijoje ji buvo visai kitokia, negu bandant steigti atskirą partiją. Buvo siūloma rasti ir pasiūlyti tokius kandidatus, kurie būtų kompetentingi ir sąžiningi, bet dar nebuvę politikais, bei paremti tuos įvairių partijų politikus, kurie reiškėsi savo kadencijos laikotarpiu pakankamai atsakingai ir padoriai. Sunku buvo tokiai gražiai idėjai nepritarti, nes tai galėjo būti naujas tyresnio oro gurkšnis Lietuvos politikoje. Vienas iš idėjos aktyvistų Darius Kuolys teigė, kad jis partijos nekurs ir pats į Seimo narius nesibolotiruos. “Lietuvos sąjūdžio” idėjai, bei tokio sąrašo suformavimui pritarė ir pasitraukusi iš teisėjos pareigų Neringa Venckienė. Netgi buvo pažadėjusi pati prie sąrašo formavimo prisidėti. Manau, kad būtent tuo laiku buvo renkami parašai, palaikantys “Lietuvos sąrašą”. Pasirašantys galėjo manyti, kad taip jie palaiko Neringą Venckienę ir taip tapo dalinai apgauti.

“Sąrašo”, kaip partijos, steigiamasis susirinkimas priešais prezidentūros pastatą atrodė labiau panašus į dar vieną D.Kuolio ir jo aplinkos organizuotą mitingą. Tokiam mitingui leidimo gauta nebuvo, o jis pats buvo pavadintas “steigiamuoju susirinkimu”. Manau, kad tokia forma, kokia jis buvo vykdomas, buvo grubiai pažeisti ne tik “LR partijų įstatymo” reikalavimai bet ir suniekinta demokratijos prasmė. Ką reiškia, jei vienas politikos aktyvistas visuomenininkas turi savo rankose daugiau kaip pusę “įgaliojimų”. Tai reiškia, kad jis gali pats save “išsirinkti” pirmininku, paskirti bet kokios partinės valdžios struktūros narius ir net partijos finansus tikrinantį revizorių. Po valinskinio TPP ir Kazimiros darinių “steigimų” šaipiausi, kad galėjo susirinkti netgi ne 800 ar 200 steigiamojo susirinkimo narių , o koks 10 , sakykim, “alaus mėgėjų”, kurie gali įkurti tokio pavadinimo partiją. Apsukriam barmenui surinkti parašus daug laiko, manau, neprireiktų. Jei Teisingumo ministerija pripažins, kad ir toks mitingo partinis steigimas legitymus, tai kitą kartą pakaks ir kokių trijų dalyvių, kad partinę valdžią pasiskirstytų. Laimės tas, kuris rankose turės daugiau parašų ir tuo baigsis demokratija…

Nežinau visų sąrašų kandidatų. Pagal tai, kas jau buvo skelbta spaudoje, asmeniškai man mažiausiai įtarmų sukėlė “Drąsos kelio” sąrašo paviešinta pradžia. Kituose dariniuose pastebiu kur kas daugiau ausų tų, “kurie niekada nebūna buvę”. Apie tokius dar bus laiko padiskutuoti. Aišku tampa tik viena, kad bet kokiomis priemonėmis kovos už TEISINGUMĄ idėją bandoma susilpninti, to siekiančias jėgas suskaldant. Visuomenėje vis dar daugoka nesupratingo patiklumo. Tuo ir bandoma pasinaudoti. Nežiūrint tų visų skaldytojiškų pastangų ir dabar manau, kad “Drąsos kelias” turi daugiausiai šansų įsiveržti į politikos vandenis naujame Seime ir netgi nauja srovę prastumtyti tuos organinius daiktus, kurie per ilgai sukasi sūkuriuose prie nutekamųjų vamzdžių.

Net neabejoju, kad dešinės jėgos ir po naujų Seimo rinkimų turės didelę pozityvią įtaką šalyje. Jei joms pavyks rasti partnerius ir tarp tų, kurie labiausiai akcentuoja teisingumo paieškas ir to ne tik lozungais , bet ir konkrečiais darbais siekia, tai tada toks pozityvus procesas gali tapti dar ryžtingesniu su didesniais konkrečiais rezultatais. Tai, kad TS LKD sustingo galimose naujų politinių partnerių paieškose tarp naujai kylančių jėgų – laikau rimta politine klaida, kuria dar galima ištaisyti. Net ir po žinomo balsavimo Seime dėl teisėjos N.Venckienės imuniteto panaikinimo, būtent šioje partijose matėsi daugiausiai ir kitokių nuomonių. Demokratijos ir teisingumo siekiančioms jėgoms būtina kiek įmanoma didesnė vienybė. Tik taip galima sėkmingai įveikti neokomunistinių darinių besivienijantį monolitą.

.

ko klyki nesamones.aprimk .neskiesk zmonems skiedalu ir neleisk muilo burbulu

.

Ir vėl minima "LNK". Aiškiau negali būti, kas už to slypi...

Balsuosiu už gerbiamą NERINGĄ,
2012-07-09 00:29
nes ji to užsitarnavo savo veiksmais. Taip pat žalia šviesa tiems sąžiningiems ir ieškantiems TIESOS piliečiams, kuriems pakeliui su NERINGA. Prieš melą ir smurtą ! Verst nuo lovio tuos, kurie prisidėjo prie Mergaitės paėmimo brutaliausiu smurtu. Verst ir tuos išgamas - nutukusias kiaules, kurie net nesukriuksėjo, klykiant Mergaitei -"nenoriu pas Laimą..., noriu gyventi su Neringa...", apsimetę kurčnebyliais ir aklais ar.."saldžiai miegojusiais" tą baisų rytą... Šiuuukšš nuo lovio, išpampę išsigimėliai. Prisirijot, gana.

tik nepasprink neapykanta. Uch koks komunistinis išsireiškimas - teisėsauga su dantimis ir raumenimis - tiesiog trykšta dvasios ubago įsivaizduojama stiprybė. Nurimk, ne už kalnų ta diena, kai taip vadinamai "teisėsaugai" teks skaitytis su prisiekusiaisiais ar tarėjais.

.

.