Tokiam nutarimo projektui parlamentarai pirmadienį pritarė po pateikimo. Už projektą balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 24 parlamentarai. Dabar dokumentai keliaus į Seimo komitetus, taip pat bus laukiama Vyriausybės bei ekspertų išvadų. Nepaisant dalies parlamentarų siūlymų paankstinti svarstymo datą, plenariniame posėdyje prie šio klausimo Seimas grįš kovo 25 dieną.
Salėje pakeltas tonas, balkone – plojimai iš šūksniai
Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei pristačius siūlomą nutarimo projektą kalbėjusių parlamentarų pasisakymus lydėjo ir plojimai, ir nepatenkintųjų replikos. Emocijų neslėpė ir patys parlamentarai. Liberalas Eligijus Masiulis įspėjo, kad po referendumo vienos Konstitucijos nuostatos gali prieštarauti kitoms nuostatoms, ir siūlė iš anksto atsiklausti Konstitucinio Teismo, kaip būtų tokiu atveju, jeigu dvi nuostatos prieštarautų viena kitai, „kad žmonės žinotų tokių sprendimų pasekmes“, o vėliau nereikėtų sakyti, jog deja, politikai negali referendume išreikštos jų valios įgyvendinti.
Anot liberalo, sukėlusio balkone posėdį stebėjusių žmonių pasipiktinimą, nerimą kelia ir kiti dalykai – kaip buvo skaičiuojami parašai ir kokie buvo VRK sprendimai. „Sukeltos abejonės, ir šiandien mes neturime atsakymo, ar yra surinkta, ar yra pateikta 300 tūkstančiai parašų (...) Mes čia Seime turime užtikrinti, kad įgyvendinsime sprendimus... Ar kiekvienas galime pasakyti, kad priėmus sprendimą neparduoti žemės užsieniečiams, šitas sprendimas bus įgyvendintas“, – kalbėjo E. Masiulis. Nepaisydamas tuo metu kilusio nepatenkintųjų sukelto šurmulio ir šūksnių, ragindamas prieš patvirtinant referendumo datą išsiaiškinti, ar jį galima rengti ir kokios būsiančios jo pasekmės, liberalas net ėmė kelti toną.
Atvirai nepritariantis referendumui neslėpė opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Išsakęs abejones dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo, jis teigė, kad pirmiausia reikia įvertinti, ar VRK nepažeidė įstatymo, o tada grįžti prie referendumo organizavimo klausimų. „Iš pradžių turi būti atsakyta, ar tikrai surinkta parašai (...) ar Z. Vaigausko (VRK pirmininkas) išvada atitinka įstatymą ir ar yra surinkta 300 tūkst. parašų“..
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujančios parlamentarės Rimos Baškienės siūlymą rengti referendumą kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais susirinkusieji balkone sutiko plojimais. Ji priminė ir tai, kad rengiamas kartu su EP rinkimais referendumas kainuotų gerokai pigiau.
Tačiau Seimo pirmininkė L. Graužinienė aiškino, kad svarbu ne tai, jog vienu atveju tai būtų 14 mln. litų, o kitu – vos 2 mln. „Ne kas (kitas) ir uždirba tuos pinigus į valstybės biudžetą (...) Jeigu žmonės nori, tai gal reikia atsieti nuo rinkimų“, – laikėsi ji politinėje taryboje numatytos datos. Anot L. Graužinienės, „nereikia suplakti rinkimų ir referendumo“, nes kitaip esą nebūtų išvengta politinės intrigos ir žmonių painiojimo.. ji taip pat aiškino, kad ankstinant referendumo datą savo darbo gali nespėti atlikti ekspertai.
Pasižodžiavimai: nuo raginimo nesiųsti tautos į teismą iki pasiūlymo samdyti A. Čekuolį
Referendumo šalininkai ir priešininkai Seimo posėdyje žėrė vieni kitiems savo argumentus.
„Vienintelis variantas – rengti per 2-ą prezidento rinkimų turą, nes antraip tai būtų jo sužlugdymas“, – bandydamas įtikinti kolegas, kad referendumą reikia surengti daugiau negu mėnesiu anksčiau – ne birželio 29, o gegužės 25 dieną, sakė neseniai iš konservatorių pasitraukęs Naglis Puteikis.
„Niekas, joks politikas, jokia politinė partija neturi teisės trukdyti vykti referendumui“, – kalbėjo Virginija Baltraitienė.
Jai pritarė ,,darbietis“ Petras Gražulis. „Gerbkime tautą, nebijokime tautos. O jeigu jūs, gerbiamas Kubiliau, manote, kad reikia parduoti žemę užsieniečiams, tai pasisamdykite Čekuolį, ir tegul jis agituoja už pardavimą“, – primindamas nevienareikšmiškai vertintą Visagino AE reklamą emocingai kalbėjo politikas.
O K.Daukšys, atremdamas referendumo priešininkų raginimus pirmiausia sulaukti KT išaiškinimo, replikavo: „Kaip reikia nemylėti savo tautos, kad siųsti ją į teismą“...
O savo partijos lyderį palaikyti nusprendęs konservatorius Jurgis Razma prašė sulaukti išvadų, kokios būtų pasekmės. Jei būtų apribota teisė įsigyti žemės juridiniams asmenims, anot jo, „nežinia, kiek milijardų prireiktų valstybei išpirkti valstybei žemę iš juridinių asmenų“.
