Skelbimas vyrams:
Priimamami i darba tik labai atsakingi,pareigingi asmenys.Bus priimti visi norintys.
Kuriams darbas pirmoje vietoje ir prioritetas gyvenime.
Reikalavimai:
1. Darbas nenormuotas, be jokiu iseiginiu.
2. Prireikus privalai viska mesti ,ir be jokiu isimciu tuoj pat prisistatyti i darbo vieta ,kad ir vidurnakti is gylaus miego, ar net sunkiai sirgdamas.
3. privalai puikiai ismanyti kuno higiena, psichologija, medicina, matematika ir kitus aukstuosius mokslus kuo platesniu sriciu,taip pat puikus gamtos zinovas, turet auksarankio statusa buityje ir technikos technologiju pasaulyje.. Taip pat saugiai vairuoti automobili,moket suteikt visas paslaugas pagal "kliento" pageidavima bei patenkint bet koki poreiki.
4.Nera jokios pietu pertraukos.


5. Del atlyginimo teirautis : Tel .: ----------
Pasipyla simtai skambuciu.
Visi skambinusieji smalsiai kvote kokio tai dydzio turetu buti atlygis uz tokias ziaurias darbo salygas.
Taciau visiem buvo atsakyta ,kad darbas visiskai neapmokamas ne centu.
Nes su situo darbu puikiai susidoroja visos motinos, uz tai negaudamos ne cento!
O kuom gi jus vyrai prastesni ? ?
O sandrutei pasakysiu, tai ne moterys vyru neprileidzia prie savo vaiku.
Jie patys kone 80% slepias vaikui klykiant po pagalve.. arba pabega i kita kambary.
Tokie jau vyrai yra daugumoj.
Kuomet vaikas sypsos,geros nuotaikos,zvalus ir nesioziuoja,tuomet jis tevo vaikas.
O visais kitais atvejais tik motinos,ir tik ji kalta,kad vaikas asaroja ar oziuojasi,ar dar kas jam nesigauna.

Kai panelė Sandra pagimdys, tada pati supras, kodėl mama turi būti namie, kai vaikas serga.

Atsiprašau, negalėjau viso straipsnio perskaityti, nes pačioj pradžioj yra religiją įžeidžiančių frazių. Ar aš jas (frazes) jau ne taip suprantu?

Kodėl tėtis vaikui yra mažiau svarbus nei mama? Gyvenime nenorėčiau, kad mano vaikų tėtis būtų tik simbolis jų gyvenime, kuris gyvena kartu, karts nuo karto atneša saldainį iš parduotuvės ir vieną kartą gyvenime prisideda prie auklėjimo pamokydamas dviračiu važiuoti. Tėtis yra LYGIAI toks pats svarbus žmogus vaiko gyvenime, kaip ir mama. Bent jau taip turėtų būti.

Ačiū, Sandra, už puikiai išsakytas mintis. Šį kartą mėgavausi tavo nuomonės užtikrintumu labiau, nei kada nors iki šiol. Net virpėjau iš džiaugsmo skaitydama. Žemai lenkiuosi ir garsiai ploju. Didelis didelis ačiū!