Tą Pasaulį valdo valdantieji pinigus. Politikai tėra jų tarnai.

Benjamin Disraeli: The world is governed by very different personages to what is imagined by those who are not behind the scenes. Pasaulį valdo visai ne tie asmenys, kuriuos mato žiūrintieji scenon.

Mayer Amschel Rothschild: Let me issue and control a nation's money and I care not who writes the laws. Leiskit man daryti ir valdyti šalies pinigus, ir aš būsiu valdovas, o ne įstatymų rašytojai.

Mūsų Lietuvą pinigų piramidės valdytojai engia, be gailesčio. Jiems ir reikia priešintis, visiems, visame Pasaulyje. Skolų, vadinamų pinigais, piramidę įteisino politikai, kuriuos renkame. Jei renkame, galime ir pareikalauti iš jų.

Siūlau:

1. Pasauliniu mastu fiksuoti pinigų kiekį, naujų pinigų nebegeneruoti, palūkininkavimo atsisakyti.

2. Naudoti tik e-pinigus.

3. Atsiskaityti tiesiogiai, be tarpininkų, P2P principu.

4. Bankus uždaryti. Atsiskaitymams naudoti atvirojo kodo programas. Atsiskaitymo sistemos, kurioje visų figūruojančių dydžių suma pastovi, priežiūra nėra sunki.

5. Tą, kas šiandien vadinama finansavimu, ir kuo šiandien užsiima bankai, iš mūsų skolų kurdami savo pinigus ir juos skolindami mums už palūkanas, keisti šitaip:

a) nutarti, kad bendrosioms reikmėms periodiškai renkamų lėšų dalį nustato visuomenė;

b) nutarti, kad visuomenė nustato ir bendrųjų reikmių prioritetus bei skiria toms reikmėms tinkamą surinktų savo lėšų dalį;

c) verslas, kaip ir dabar, verčiasi savo lėšomis, skolinasi arba prašo visuomenės paramos.

Tie, kam tokie siūlymai pasirodys utopiški, pagalvokit apie dabartinės finansinės-monetarinės sistemos, grįstos iš nieko daromais ir už palūkanas skolinamais pinigais, absurdiškumą. Jos dėka šiandien Pasaulis prasiskolinęs, ir visiškai ne marsiečiams, Google: GDP vs National Debt by Country Visual Economics.

Ir dar. Tokia finansinė vergija šiais laikais įmanoma tik todėl, kad didžioji dalis apkvailintos visuomenės nesuvokia kad pinigai tėra apgaulės mechanizmas. Šiandien turim internetą, galime bendrauti ir dalintis mintimis, tai ir darykim tai.

Henry Ford, Ford Motor Company: It is well that the people of the nation do not understand our banking and monetary system, for if they did, I believe there would be a revolution before tomorrow morning. Gerai, kad šalies žmonės nesuvokia mūsų bankinės ir monetarinės sistemos, nes, antraip, tikiu, revoliucija nutiktų nesulaukus rytdienos ryto.

Toks ir gerumas. Yla vis tiek išlindo iš maišo, didelė yla - Pasaulinė finansų krizė. Pasauliui reikia naujos tarpusavio atsiskaitymų sistemos. Jai sukurti tereikia noro ir valios. Pasaulinis tinklas yra, kompiuteriai yra.

broniuk, tu teisus.

Na lietuvių elitas istorijos eigoje visada parsiduodavo , nutautėdavo , bet lietuviai kažkaip stebuklingai išgyvendavo , nes buvo kaimas . Na dabar kaimo kaip ir nėra. Tai išvadas ir pasidarykite .

Pasakojant apie Estijos Liaudies Fronto, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Latvijos Liaudies Fronto įkūrimą, nutylimas vienas esminis faktorius - visa tai buvo daroma tiesioginiu Maskvos (Kompartijos Politbiuro ir asmeniškai Gorbačiovo) nurodymu, remiantis slaptais JAV ir SSSR tuo metu pasiektais susitarimais.

Visa ši veikla buvo labai griežtai kontroliuojama ne tik vietinio Lietuvos KGB, bet ir SSSR KGB.

Visi vadovaujantys asmenys Sąjūdyje (ir Liaudies Frontuose) buvo labai kruopščiai parenkami, tikrinami ir tvirtinami Maskvos KGB. Praktiškai visi jie buvo vienaip ar kitaip susiję su SSSR spec. tarnybomis arba priklausė Kompartijos CK nomenklatūrai.

Netgi ir tuo atveju, jei jų pateiktoms kandidatūroms nepritardavo vietiniai KGB ir Kompartijos vadovai - pavyzdžiui, taip buvo su Landsbergio paskyrimu Sąjūdžio oficialiu pirmininku, nors Vietinė KGB ir Kompartijos vadovybė tam nepritarė - buvo siūlomas Vytautas Petkevičius ir dar keli kandidatai (tame tarpe ir Kazimiera Prunskienė). Bet Maskva pareikalavo skirti Landsbergį.

Visi duomenys rodo, kad iš pradžių buvo suplanuota visai ne Pabaltijo respublikų nepriklausomybė, o dar viena fikcija, legalizuojanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos įjungimą į SSSR.

Tačiau situacija palaipsniui išsprūdo iš partkomų ir KGB kontrolės. Reikia pabrėžti, kad tam milžinišką įtaką padarė Žygeivių ir Ramuvos judėjimui priklausę žmonės, kadangi būtent jie buvo vos ne vienintelė gerai organizuota ir labai masiška jėga, beveik nevaldoma KGB ir partkomų.

LLL ir kitos disidentų organizacijos (tarp jų ir katalikiškos) tuo metu buvo neskaitlingos, labai užterštos KGB agentų, griežtai kontroliuojamos, o dauguma jų narių buvo pagyvenę žmonės, įpratę dirbti pogrindyje, bet neturintys jokios praktinės patirties vadovauti masinėms organizacijoms ir renginiams.

O žygeivių, jau labai seniai ir gerai organizuotų įvairių klubų forma, turinčių milžinišką praktinę patirtį, ir todėl mokančių vadovauti bei organizuoti įvairius masinius renginius, be to gerai pažįstančių vieni kitus, tuo metu jau buvo kelioka tūkstančių, išsibarsčiusių visoje Lietuvoje.

Dalis įtakingų žygeivių judėjimo vadovų iš pradžių su įtarimu žiūrėjo į Sąjūdį, kadangi jie, būdami neblogai informuoti apie įvairias užkulisines detales, suprato, jog tai KGB kūrinys, tačiau gana greit buvo priimtas sprendimas aktyviai dalyvauti Sąjūdžio kūrimo procese ir jo valdymą, bent jau žemutinėse grandyse, perimti į savo rankas, tapti, jei ne vietinių skyrių pirmininkais, tai bent jau pavaduotojais, valdymo organų nariais, Sąjūdžio spaudos leidėjais.

Kaip buvo pasiektas toks sprendimas labai gerai iliustruoja vieno iš Žygeivių veteranų ir vadovų - Vidmanto Povilionio - interviu ištrauka:

V. Povilionis: Mes seniai buvome sekami ir prižiūrimi. Aš dalyvavau kraštotyrininkų, žygeivių ir visuose įmanomuose judėjimuose, kuriuose buvo galima rasti arba pažinti žmonių, kurie tiktų kokiam nors pasipriešinimo organizavimui.

V. Povilionis: Aš tai labai sąmoningai ėjau į tą Sąjūdį į Kauną, kadangi gyvenau Kaune ir buvau pakviestas Kaune.

Aš kažkada sutikau savo kolegą iš Mordovijos lagerio Liudviką Simutį, kalėjusį keliasdešimtį metų. Ir aš tada pakviečiau ateiti į Sąjūdį. O jis atsakė: "Ką Jūs! Sąjūdis yra KGB-istų organizuotas, ko ten lįsti?" Sakau: "Taip, jis KGB-istų organizuotas, bet ten reikia mūsų, reikia jį po truputėlį kreipti".

V. Žukas: Tai Jūs jį perkalbėjote?

V. Povilionis: Jis vėliau atėjo. Po pirmųjų susitikimų neperkalbėjau. Labai mus daug tampė už skvernų, sakydavo: "Ko Jūs einate?" Sąjūdyje buvo stiprūs susirėmimai tarp skirtingų grupių.

Sąjūdis padarė tai, ką galėjo. Mes susistumdėme su įtakos agentais.

V. Povilionis: Mes einame į Europą, kur reikės iš tikrųjų vėlgi kovoti už savo teises, nes nieks ant lėkštutės mums nieko neatneš. Aš manau, kad geriausia su Europos Sąjunga kovoti įėjus į ją, iš vidaus. Ir siūlau visiems taip daryti.

>>1987-1991 m. būtent mes, lietuvių nacionalistai, pasinaudojome milžiniškais KGB ir kompartijos resursais bei galimybėmis, atkurdami Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę ir taip sugriaudami Sovietų sąjungą.

Gak galėtumėte paaiškinti detaliau? Nes dabar skamba kaip kažkoks kliedesys.

@Nurchaci

>>Nežinau, ką ten daro Romas Dambrauskas
Aiškinu:
-- Kartu su ... esate rengęs labai įdomų projektą “Cafe emigrant”.
-- R.Dambrauskas: Nematėme pačios valdžios žingsnių, kad tą dvasinį polėkį ir tą norą grįžti, kurį turi tie žmonės, paremtų.

Dambrauskas norėjo iš to pasidaryti savo "kultūros" bizniuką, bet neišdegė. Pakviestas, kad pasiskųstų bloga valdžia.

>>Ne dėl realių problemų, kankinančių Lietuvą ir jos žmones, o dėl išgalvotų ("kiek lietuvių bus Lietuvoje po penkiasdešimties metų?").

Kokios tos realios problemos? (Ar ateities demografinė situacija neverta diskusijos? )

Paaiškinsiu tai, ko jums, gerb. Nurchaci, niekaip nepavyksta suprasti.

Aikido principai politikoje:

Mąstantys žmonės sugeba, siekdami strateginių tikslų, išnaudoti visas pasitaikančias ir pastoviai kintančias taktines galimybes - pvz., pasinaudoti ir savo buvusiais (bei esamais) priešais, ypač jei jie dabar jau dirba mūsų dabartiniam strateginiam sąjungininkui (bet toli gražu ne draugui) - JAV. :)

Tik buki fanatikai, paprastai dabar vadinami fundamentalistais, ir toliau sėdi "gilioje strateginėje duobėje", nepajėgdami panaudoti savo priešų jėgas ir galimybes, ir todėl niekada nepasiekdami savo užsibrėžtus tikslus.

1987-1991 m. būtent mes, lietuvių nacionalistai, pasinaudojome milžiniškais KGB ir kompartijos resursais bei galimybėmis, atkurdami Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę ir taip sugriaudami Sovietų sąjungą.

Dabar lygiai tą patį turime atlikti, atgaudami vėl prarastą Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę bei sugriaudami išsigimusių "žydrai-raudonų" Jievrosojuzo komisarų valdomą ES.

Būtent mes - lietuvių nacionalistai - sugriovėme Sovietinę blogio imperiją. Sugriausime ir šią "Žydrąją imperiją".

O vietoje jos sukursime Tautų Europą - kartu su visoje Europoje esančiais mūsų bendraminčiais.

Intelektualai samprotauja, bet tik vienas jų iš tikro nusimano ekonomikoje (Vaselka), tik vienas žino kas yra kultūra (tiksliau - kad jos jau nėra - Šliogeris), tik vienas galėtų pateikti statistiką, bet statistika mokina meluoti- tai ir regime (pernai iš Vokietijos išvyko 280 000 piliečių - manote turkų? tai daugiau kaip 0,3%, Lietuvoje tai atitiktų apie 11 000 piliečių; lietuvių emigravo 19 000, taigi, beveik 2 kartus daugiau; tačiau kodėl statistikas tyli, kad buvusios VDR teritorijoje dabar gyvena tik 13 milijonų (Spiegel duomenys), kai 1990 buvo 21 mln? Kiek gyventojų per tą laikotarpį neteko Lenkija? Kiek Vengrija?)
Sunaikinta kultūra emigraciją skatina labiau, nei sugriauta ekonomika. Ekonomika gali būti atkurta per vieną kartą (pokario Vokietija). Kultūra gali būti tik sukurta iš naujo. Deja, Šliogerio pareiškimuose loginių ir psichologinių klaidų nėra.

O tamystos klausyti?

Lietuvoje visų tų nesąmonių nebūtų, jei čia iš tikro gyventų lietuviai. Bet kad šiuo metu čia didžiąja dalimi gyvena lietuviškai kalbantys rusai.