Kaip matau, pats kenti nuo tam tikro asmenybės susidvejinimo. Kaip kitaip galima suvokti tavo užuojautą "paprastiems žmogeliams, prispaustiems Smetonos valdžios", ir čia pat dėstomų teiginių apie perversmininkų išprievartauto Seimo (1926, 1931, 1938) sprendimų legitimumą?
Lietuvos (vėliau Valstybės) taryba, prie visos pagarbos jai, nebuvo parlamentas.

Na aš nežinau kiek kas kam tada sumokėjo kaip Jūs žinote. Galbūt Jūs tuo domitės labiau kur kas kam įkišo į kišenę kiek rublių, bet man tai kol kas neįdomu.
S.N. buvo vadinamojo Liaudies Seimo atstovė, išrinkta į delegaciją vykti į TSRS Aukščiausiąją Tarybą prašyti prijungti Lietuvą prie TSRS. Jai buvo pavesta parašyti eilėraštį J.Stalino garbei. Ji ir parašė. Kai kam tai atrodo pats didžiausias koloboravima, bet tegul ir atrodo, jeigu vertindami kūrybą tokie žmonės negali atsiriboti nuo politikos.

Ak, idealizmas :) Sakykit prašom:):) Jei jau intelektualai buvo įsigudrinę nežinoti ir nieko neįtarti apie stalinizmo privalumus ir jame įžvelgti šviesą, tai tai tiesiog nuostabu. Tada paaiškinkit man, kodėl panelė Saliamutė nebuvo tokia idealistė, kai už kelionę į Maksvą (saulės parvežti) pasirašytinai paėmė 5 000 rublių?:) O tie "paprasti prispausti žmonės", kuriems komunizmas buvo šviesa, tai čia kurie?? Jie patenka į keturis komunarus ir dar kelis suvalkų ūkininkus, kuriuos anapilin pasiuntė Smetona, ar tie, kuriuos išbuožino, ištrėmė ir išžudė Salomėjos draugai?

Tai aš matau visą jos biografiją ir esmę, o jūs vertinate tiki literatūrą ir tariamą idealizmą. Tad pats ir užsidarote savo ribotame požiūryje. Tai jums leidžia manyti, kad geras poetas turi daugiau teisių būti parsidavėliu, išdaviku ir išgama, negu geras mūrininkas ar batsiuvys :)

Taip, bet tai buvo jaunystės idealizmas. Ji gyveno autoritarinio režimo saistomoje valstybėje, todėl tuo metu komunizmas paprastiems žmogeliams, prispaustiem Smetonos valdžios komunizmas ir atrodė kaip šviesa.
Turėtum nepamiršti, kad po II pasaulinio karo, ji parašė tą eilėraštį, kuriame atsiprašė Maironio, kuris su nemaža dalimi jos aplinkinių nusisuko nuo jos, kai ji, dar prieš karą, pradėjo rašyti eilėraščius, kuriuose buvo pradėtas vaizduoti kenčiantis darbininkas, susaistytas grandinių ir t.t. ir pan. Taigi, tai buvo tiesiog jos talentas.
Jeigu tu negali visų jos eilėraščių rašyti dėl to vieno, kuriame ji šlovino Staliną ir parašė jį specialiai, delegacijai į Maskvą, tai čia tavo reikalas. Man jos kūryba patinka. Tačiau nesiginčykime dėl skonio.

Pirmą kartą Smetona buvo išrinktas Lietuvos Tarybos 1919m. balandžio 4d. 20 žmonių.
Antrą kartą buvo išrinktas II-ojo Seimo, po gruodžio 19-osios perversmo ir Seime nepateikiant jokių kitų kandidatų be jo.
Tokiu pačiu būdu buvo perrinktas ir 1931m., ir 1938m.

Atskleisiu tau baisią paslaptį - Melianų yra kaip minimum du - vienas Seimo narys liberalcentristas Artūras (čia tavo paminėtasis), o kitas - buvęs VSD pareigūnas, o dabar - politikos apžvalgininkas Imantas (čia - straipsnio autorius). Abu - tikri broliai (pirmas - jaunesnis).

ar tik negaus melianas velnių nuo zuoko kad kritikuoja koalicijos partnerius?

Kodėl Tamsta manai, kad Tomas Čyvas nežino, koks yra Prezidento atsiradimo valdžioje mechanizmas? Nei iš jo straipsnių, nei iš šio jo komentaro tokių išvadų daryti kaip ir nėra pagrindo.
Beje, A.Smetona nebuvo nei piliečių išrinktas, nei Seimo paskirtas - nei pirmą, nei antrą kartą. Prieš puolant kitus, gal vertėtų pradžiai pavartyti Lietuvos istorijos vadovėlius.

Kai kitą kartą eisite į stoties tualetą gerti odekolono, išmokykite Ernestą lietuvių kalbos pradžiamokslio.

Kol neatsakė Čyvas, atsakysiu aš.
S.Nėris buvo ne tik meilės lyrikos kūrėja, bet ir okupantų šlovintoja. Ji dalyvavo farse, pavadintame "saulės iš Maskvos atvežimas Lietuvon". Ar tikrai nieko apie tai nesi girdėjęs?
Čia ir prasideda mūsų nelaimės, kai nesugebame atskirti blogio nuo gėrio (S.Nėries ir P.Cvirkos atveju) arba pagarbos didvyriams nuo kvailokos pompastikos (AT/AS ir generolo Žemaičio atveju).
Veikia ir elementarus istorinis ir politinis neraštingumas.