Santykius užsienio lietuviai dažnai aiškinasi masinėmis muštynėmis, o kartu gyvenančius tautiečius ar kitataučius – bado ir degina.
Mušeikos puolė policiją
Airijoje, Muligaro mieste, prieš keletą savaičių masines muštynes sukėlė 20 jaunų lietuvių, apsiginklavusių peiliais ir beisbolo lazdomis. Tiesa, netrukus dvi susirėmusios kompanijos savo jėgas suvienijo ir nukreipė pyktį į policijos pareigūnus, atvykusius malšinti muštynių – policininkai buvo apmėtyti „Molotovo kokteiliais“.
Po muštynių už grotų atsidūrė du lietuviai – Mantvydas Užkuraitis (19 m.) ir Nerijus Andriuška (21 m.). Longfordo apygardos teismo teisėjas Simas Hiudžesas atmetė abiejų lietuvių prašymus iki teismo paleisti už užstatą. „Mūsų mieste vyksta labai rimti dalykai, ir policija turės išsiaiškinti, kas iš tiesų čia dedasi“, – spręsdamas kardomųjų priemonių skyrimą Lietuvos piliečiams kalbėjo teisėjas. M. Užkuraičiui pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir šaltojo ginklo panaudojimo, o N. Andriuška prie viso to dar kaltinamas grasinimais ir agresyviu elgesiu su policininkais.
Teisme kol kas paaiškėjo tik tiek, jog M. Užkuraitis į Airiją atvyko prieš tris savaites iki incidento. Jis apsistojo pas savo brolį, kuris ir sumokėjo už jo kelionę. M. Užkuraitis teisme pasakojo, jog Lietuvoje turėjo darbą ir uždirbdavo 1000 litų per mėnesį. Tokiu atlygiu nepatenkintas, jis nutarė, kad Airijoje bus lengviau surasti gerai apmokamą darbą. Tiesa, per tris savaites jis taip ir nebuvo pradėjęs dirbti. Na o N. Andriuška Airijoje gyvena jau 6 metus, dirba lošimo namuose.
Abu lietuviai teisme tikino, jog jie gynęsi nuo tautiečių, bandančių įsiveržti į namą, kuriame tąkart jie buvo susirinkę. Policija toliau tiria įvykio aplinkybes ir būgštauja, kad šis konfliktas tarp Airijoje įkūrusių lietuvių – ne paskutinis.
Siautėjo, kol sužalojo
Agresyvūs ir pikti lietuviai savo įsiūtį išlieja ne tik ant jiems neįtikusių tautiečių, bet ir ant kambario draugų, mat po sunkių darbų išgėrę taurelę kitą sumąsto, jos pastarieji jiems kažin kuo neįtinkantys.
Po pusmečio į laisvę turėtų išeiti kartu gyvenusį lenką Naujųjų metų išvakarėse virtuviniu peiliu sužalojęs lietuvis Valentinas Degutis (51 m.). Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjęs vyras viename Spoldingo miesto gyvenamųjų namų buvo apsistojęs jau keletą mėnesių. Su kartu gyvenančiu lenku sutarė neblogai, tiesa, kai tik išgerdavo, kambario gyventojai siautulingai vaidydavosi. O išgerdavo V. Degutis ne taip ir retai.
Lemtingas kivirčas kilo pasitinkant 2011-uosius metus. Neapsikentęs girto V. Degučio siautėjimo, lenkas Pšemislavas Skubis (22 m.) liepė jam dingti iš namų ir susirasti kitą gyvenamąją vietą. Įpykęs lietuvis griebė nuo stalo virtuvinį peilį ir smeigė lenkui į veidą. Išeidamas dar perspėjo krauju apsipylusį lenką: „Mes dar susitiksim ir tada pamatysim, kas bus“.
P. Skubis išgyveno, bet jo veidą darkantis randas greičiausiai visą gyvenimą primins konfliktą su lietuviu. Teismas už sveikatos sužalojimą V. Degutį nuteisė kalėti pusantrų metų.
Stebėjosi net policininkai
Randai ir patirti košmariški išgyvenimai savo kambario draugų – dviejų tautiečių – neleis pamiršti ir Nerijui S. (31 m.).
Lietuvis į Jungtinę Karalystę atvyko 2010 metų rugsėjį ir apsigyveno Byramo miestelyje kartu su dar keletu tautiečių. Pirmąjį mėnesį tarp nekilo didesnių nesutarimų, bet netrukus prie Nerijaus pristojo Povilas Čerškus (25 m.) ir Vincas Baltrušaitis (28 m.). Tris mėnesius sužvėrėję lietuviai tame pačiame kambaryje gyvenantį naujoką nuolat mušdavo, apipylę žibalu degindavo, pririšę nuogą prie kėdės liepdavo nejudėti, grasino nužudyti. Kai policija visai atsitiktinai sužinojo apie kankinamą lietuvį ir jį surado, Nerijui S. buvo nustatytas 17 procentų kūno nudegimas – žaizdotos kojos, kirkšnys, rankos, taip pat buvo smarkiai sudaužytas veidas, o mėlynės ir nubrozdinimai buvo nusėję visą kūną. Sukrėsti policininkai prisipažino, kad savo darbo praktikoje dar nesusidūrę su tokiu žiaurumu.
Iš sužvėrėjusių tautiečių nagų išlaisvintas Nerijus S. skubiai išvyko į Lietuvą. Netrukus jam teko grįžti į Angliją ir liudyti teisme. Iš pradžių P. Čerškus ir V. Baltrušaitis neigė kankinę Nerijų S., tačiau kai jis davė parodymus ir papasakojo, kokį košmarą išgyveno, abu prisipažino. Tiesa, nei vienas taip ir nesugebėjo paaiškinti, už ką mušė ir degino kartu gyvenusį tautietį. Teismas sadistams buvo negailestingas – abu nuteisti kalėti 14 metų.
Škotas atleido
Na o škotas Ričardas Makintairas (59 m.) nukentėjo nuo sugyventinės, atvykusios iš Lietuvos.
Svetlana Junokienė (53 m.) su sūnumi į Škotiją emigravo 2007 metais. Netrukus ji susipažino su buvusiu desantininku R. Makintairu ir persikėlė pas jį gyventi. Jau iš pradžių R. Makintairas pastebėjo, jog išgėrusi S. Junokienė tampa agresyvi, bet per daug dėl to nesuko sau galvos, be to, manė, jog taip ji elgiasi dėl sunkaus gyvenimo – buvęs sutuoktinis moterį mušdavęs, be to, ji buvo tarnavusi Sovietų Sąjungos armijoje, dalyvavusi Afganistano kare.
Lemtingas kivirčas, po kurio S. Junokienė atsidūrė už grotų, o R. Makintairas – ligoninėje, įvyko 2010 metų birželio pradžioje. Iš parduotuvės grįžę sugyventiniai išgėrė viskio ir netrukus susivaidijo dėl cigarečių. S. Junokienė įkando R. Makintairui į ranką, o šis liepė nebegerti ir eiti į lovą. Tada ji stvėrė virtuvinį peilį ir smeigė škotui į nugarą, o susmukusiam ant grindų dar spyrė į šoną. Tiesa, vėliau padavė R. Makintairui mobilųjį telefoną, kad pats išsikviestų medikus.
Teisme paaiškėjo šokiruojančios S. Junokienės praeities detalės. Pasirodo, dar 1990 metais Lietuvoje ji nužudė savo pirmąjį vyrą – subadė peiliu. Antrąjį savo vyrą S. Junokienė padarė invalidu – 2005 metais per kivirčą kirviu sutrupino jam žandikaulį. Už pirmojo vyro nužudymą S. Junokienė gavo 6 metus laisvės atėmimo, o už antrojo sužalojimą turėjo tik atidirbti 50 valandų nemokamų darbų. R. Makintairas teisėją patikino žinojęs apie sugyventinės praeitį, tik manęs, kad šie įvykiai – ne vien S. Junokienės kaltė.
Dabar 4 metams nuteistai ir dienas už grotų leidžiančiai S. Junokienei škotas rašo šiltus laiškus. „Tarnaudamas Amerikos laivyne kurį laiką praleidau pas indėnus apačius, ten gavau Erelio Sparno vardą. Kaip tik indėnų tikėjimas ir filosofija padėjo man nelaikyti ant Svetlanos pykčio ir jai atleisti“, – sakė R. Makintairas.
G. POTELIŪNAITĖ
