Ir jei būtų atėjęs - tai visos raudonosios beretės lygiai taip pat būtų klykę, kaip jis išdrįso ateiti!

Tai kaip patikrint, gudruoli?

nesveika rukyt žolytę... Vaizdiniai po to šlykštūs...

nu cia gaidys konkretus issigimielis senas pagarba tau algirdai didis zmogus buvai geda lanzbergiui pyderas senas!

Rado Butkevičius dėl ko sielvartauti.Neatėjo Papunis ir parodė savo esmę. O davatkynas tegu nesidžiaugia,kad komunistai piktinasi Bačkiu dėl jo dievo,piktinasi tik nepagarba mirusiajam,tuo laužydami savo pačių skelbiamus katalikiškus principus.

aiškūs ir konkretūs siūlymai išdėstyti internetiniame portale lsds.lt

Spausdinti Prezidentui Brazauskui atminti
2010-07-01 15:40
Vytautas V. Landsbergis | Alfa.lt

I

Anot rytiečių, gamtoje veikia du esminiai principai – IN (moteriškasis) ir JAN (vyriškasis). Sąveikaudami, oponuodami ir papildydami kits kitą jie sudaro vienovę. Vyriškasis principas dažnai apibūdinamas kaip griaunančioji jėga. Jis kuria strategijas, nutiesia naujus kelius, užkariauja naujas žemes, sunaikindamas tai, kas buvo sena, netikra ir nereikalinga. Moteriškoji galia yra takesnė – ji susilieja, užglaisto, susitaria, nusileidžia. Ji intuityvi, gili, švelni ir subtili. Joje daugiau meilės, užuojautos. Kalbant politiniais terminais – JAN energija kelia revoliucijas, kovoja už tiesą ir keičia pasaulį, o IN energija padeda susitaikyti ir gyventi taikoje, išsilaižyti žaizdas, prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.

II

Naujosios Lietuvos istorijoje du politikai – Algirdas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis dažnai vaizduojami kaip nesutaikomi oponentai, vos ne ideologiniai priešai. Tačiau, pritaikius rytietiškąjį suvokimą, jie tebuvo vienas kito papildiniai, ir Lietuvos istorija, neturėdama nors vieno iš jų, nebūtų pajudėjusi iš okupacijos (arba netrukus būtų sugrįžusi atgal į ją). V. Landsbergio bekompromisė valia ir bebaimiškumas leido Lietuvai gana sparčiai žingsniuoti nepriklausomybės link. Tačiau joje atsidūrus iškart reikėjo ramintojo, maitintojo, nebe maištautojo – ir šis vaidmuo puikiai tiko prezidentui A. Brazauskui. Tikiuosi, nenuskambės nepagarbiai, bet V. Landsbergis (perkeltine prasme) gali būti laikomas nepriklausomybės tėvu, o A. Brazauskas – motina. Tad vertinti, kuris geresnis – tėvas ar mama, būtų klaidingo mintijimo kelias.

III

Kai nusižudė vienos provincijos bažnyčios klebonas, anksčiau aktyviai smerkęs savižudžius, jis buvo pašarvotas toje pačioje bažnyčioje, kurioje klebonavo, ir už jo vėlę pasimelsti atvyko pats kardinolas. Kai numirė prezidentas A. Brazauskas, jis pasirodė nevertas tokios pagarbos kaip minėtasis kunigas.

Kita vertus, čia nėra nieko blogo, Bažnyčia parodo, kas ji... Ir kiek ji yra Lietuvos žmonių. O prezidentas A. Brazauskas, net ir nebebūdamas tarp gyvųjų, stato moralesnę, žmoniškesnę Lietuvą. Ačiū Jam ir už tai.



Alfa.lt

ką iš jūsų pasisakymo būtų galima pasakyti apie jus?.. Ar bent pagalvojote?

Kam kalbėti apie Lansbergio vidinę kultūrą. Nuo sąjūdžio laikų matėme šio pasipūtėlio kultūrą. Nereikia apie jį kalbėti, gadintis nuotaikos. Tik geriau, kad jo nebuvo. Menkas žmogelis ir tiek. Tuojaus ims filosofuoti, išsišifruosime jo filosofiją, kaip kam patiks, nes profesorius visuomet kalba tarp eilučių:pasibaikite patys.Kam toki iš viso gimsta?

Landsbergis neturėjo dalyvauti laidotuvėse. Butkevičius tikras parsidavėlis, ištraukė komunistus iš srūtų duobės ir dabar dar nori pagarbos komunistui, kuris su savo gauja tiek šmeižė, niekino ir juodino Landsbergį?
Kiek pagyrų ir liaupsių AMB, o kaip būtu pasisukęs gyvenimas, jei Prezidentu būtu tapęs Lozoraitis? Manau kad tokių įžulių vagysčių, kurias įvykdė komuniagos su AMB priešakyj, nebūtu buvę. AMB buvo didelis žingsnis atgal. Nematau jokių jo nuopelnų Lietuvai, vien tik bėdos.