Aiškėja daugiau apie Kauno klinikose mirusios mergytės šeimą: „Jie save pasivadinę gamtos žmonėmis“

@Bukim issilavine Tai jau tikrai!

@Jonas O kas siais laikais vertybe???

@X O koks tavo reikalas? :D

@. Tai ko cia pyksti?

@Klausimas Tėvai neoasiekė minimalių reikalavimų

@Apie tobulumą nekalbam Reikalavimu, kurie yra norodyti butent kur? Ir as klausiu butent apie jus. Ar jus laikot save tobula? Kad galetumet vertinti kaip kiti gyvena?

@N Nemeluok, straipsny kitaip raso

@Dokumentai vėluoja Veluoja ar neveluoja, kas dabar patikrins

@Moteris klausia Jūsų pačios klausimas puikiai parodo skirtumą tarp prievartos ir laisvo pasirinkimo. Kai sakote „jei moteris išsipjautų gimdą“ – tai būtų jos laisvas pasirinkimas, padarytas iš anksto, kai gyvybė dar nepradėta. Tai jos valia.Tačiau kai gyvybė jau yra pradėta – nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis, net ir per baisiausią prievartą – situacija iš esmės pasikeičia. Nuo to momento įsčiose atsiranda kita, visiškai nekalta siela, kuri negali pati savęs apginti. Ir štai čia šis pasaulis įteisina kraštutinį egoizmą, pasiūlydamas formulę „noriu–nenoriu“. Jis leidžia išspręsti vieno žmogaus skausmą kito žmogaus mirtimi.

@Moteris klausia Taip, dangiškasis Tėvas davė žmogui laisvą valią ir nieko nepriverčia jėga – Jis gali tik paprašyti pasirinkti meilę bei gyvybę, net ir per didžiausią skausmą. Šio pasaulio įstatymai gali leisti nusisukti, pasirinkti savo komfortą ir nutraukti tą gyvybę, bet prieš amžinybę tai vis tiek liks sprendimu, kad mano asmeninis „noriu“ buvo svarbesnis už kito teisę tiesiog būti.

@Moteris klausia Jei mes kaip visuomenė pateisiname abortus, ar apskritai galime save laikyti normaliais žmonėmis? Ir ar turime teisę tokiu atveju išvis turėti vaikų? Biologiškai pradėti ir pagimdyti vaiką daug nekainuoja – tai gali kiekvienas organizmas. Tačiau tam, kad gimdytum ir augintum naują gyvybę, pirmiausia privalai pats būti dvasiniu žmogumi. Žmogumi, kuris nori išmokti teisingai, pasiaukojančiai mylėti ir tą išmoktą meilę vėliau perduoti savo vaikams bei anūkams. Tik tikroje, dvasinėje meilėje žmogus auga ir tobulėja kaip tikra asmenybė.O tai, kad jūs čia sarkastiškai pajuokiate mano rūpestį dėl gyvybės svarbos, tik įrodo jūsų pačios dvasinę būseną. Tokio mąstymo žmonėms trūksta net elementaraus žmogiškumo, tad ką jau kalbėti apie gilesnę, dvasinę meilę. Kai gyvybės stebuklas paverčiamas tik egoistiniu „noriu–nenoriu“ žaidimu, visuomenė praranda savo žmogiškąjį pamatą.

@)Bronius. Is esmes tai ka parasete skamba graziai. Taciau kartais abortas atliekamas del sveikatos problemu, kai mamai ar vaikui gresia pavojus. Siuo atveju nematau pateisinimo, kodel reiketu nedaryti aborto.

@Atsakymas „Taip, dvasinė tiesa visada skamba gražiai, nes ji primena mums, kuo turėtume būti iš tikrųjų. Tačiau jūsų paminėti atvejai, kai gresia reali mirtis motinai ar vaikui, yra didžiulės medicininės tragedijos ir skausmas, kurį gydytojai sprendžia gelbėdami gyvybes.Bet būkime sąžiningi prieš savo pačių širdį: tie kraštutiniai medicininiai atvejai sudaro vos kelis procentus. Didžioji dalis abortų pasaulyje atliekami ne dėl pavojaus gyvybei, o dėl to paties žemiško nepasiruošimo, baimės, nepatogumo ar tiesiog formulės „noriu–nenoriu“. Slėptis už svetimų medicininių tragedijų, kad pateisintume masinį gyvybės vertės nuvertinimą kasdienybėje – tai dar viena šio pasaulio kaukė, bandanti nutildyti mūsų sąžinę. Tad jei yra daromas abortas tikrai dėl to, kad gresia gyvybę vaiko ar moters, dėl komplikacijų ir yra atimama gyvybe vaikui. Tai nepašalina moters pareigos atgailauti už nutraukta gyvybę (žmogžudystę).

@)Bronius. "Biologiškai pradėti ir pagimdyti vaiką daug nekainuoja – tai gali kiekvienas organizmas." Lengva kalbeti, ypac kai pats kaip suprantu esate ne moteris.

@Atsakymas Dvasinė tiesa, žmogiškumas ir meilė neturi lyties. Tam, kad suprastum, jog gyvybė yra šventas Kūrėjo stebuklas, nereikia būti nei vyru, nei moterimi – reikia tiesiog turėti gyvą, neužkietėjusią širdį. Argumentas „tu ne moteris, todėl nesupranti“ yra tik patogus būdas nusisukti nuo nepatogios tiesos apie dvasinę atsakomybę. Taip, vyras nenešioja gyvybės savo kūne, bet jis turi lygiai tokią pačią dvasinę prievolę tą gyvybę saugoti, už ją kovoti ir prisiimti atsakomybę. Jei tiesą matytų tik tie, kurie patys asmeniškai kažką patiria, pasaulyje neliktų nei užuojautos, nei bendro žmogiškumo. Gyvybės vertė nesikeičia nuo to, kas apie ją kalba.

@Atsakymas Vaiko laukimas ir gimimas tiek moteriai, tiek vyrui nėra nei biologinis, nei finansinis aspektas. Šis procesas iš esmės yra paremtas tik dvasiniu principu – tikrosios meilės paieška, noru jos išmokti ir ja dalintis, kuri paremta Biblijos vertybėmis ir Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus valios vykdymu. Jei mes vaiko atėjimą į šį pasaulį nustumiame tik iki piniginių skaičiavimų, patogumo ir materialių reikalų, mes elgiamės tik iš grynai materialistinių užgaidų. Tokiu atveju gyvybė tampa nebe dvasinės meilės troškimu, o vartotojišku projektu. Tikrasis žmogaus augimas vyksta tada, kai jis sugeba pakilti virš šių žemiškų baimių vardan švento meilės pamokoje gimstančio stebuklo.

@)Bronius. Pastebejau, kad daug kalbate apie dvasiskuma, bet pats elgiates priesingai. Tai viska pasako apie jus.

@. Aš toks pats nusidėjėlis, kaip ir jūs. Bet tai man netrukdo kalbėti apie dvasinius dalykus. Nes tai rodo mano, kaip žmogaus siekis pažinti Tiesą. Net jei pagal tavo šventumo supratimą, ir būčiau šventas žmogus, tai aš abejoju ar tavo širdis nuo to atsiverstu ne tik supratimui, bet ir atgailai. Nes šių laikų žmonių širdis užkietintos labiau nei akmuo.