Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
OBJEKTYVIAI ir VISAPUSIŠKAI reikia tirti visas bylas - ir tas kur ubagas pavagia vištą iš kito ubago, pone Valantinai, o gal įstatymas reikalauja elgtis kitaip? Štai tada ir nereikės stresų beis atstatydinimų. Nes visi žinos, kad padarę nusikaltimą neišsisuks.
A.Valantinas dengė žudikus-policininkus
Vartotojų vertinimai: / 9
Varganas Geriausias
2007 August 29
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, dar 1993-1994 m. eidamas Jonavos apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas, bandė nuslėpti vietos policijos viršininko nusikaltimą, kai pastarasis girtas užmušė žmogų, pabėgo iš įvykio vietos, o jam pavaldiems policininkams liepė suklastoti savo raportus.
„Viskas prasidėjo 1994 m. pradžioje, kai gavau operatyvinę informaciją, kad Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas autoavarijoje užmušė žmogų, o tą įvykį bandė nuslėpti, padedamas vietos prokurorų, - LL pasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis, kuris VSD buvo atsakingas už korupcijos tyrimą teisėtvarkos organuose, - sužinojau, kad Jonavos policijos vadovai nutarė atšvęsti V.Čižausko automobilio „Volga“ remontą, gerai prisivaišinę, sėdo už vairo“.
„Viskas prasidėjo 1994 m. pradžioje, kai gavau operatyvinę informaciją, kad Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas autoavarijoje užmušė žmogų, o tą įvykį bandė nuslėpti, padedamas vietos prokurorų, - LL pasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis, kuris VSD buvo atsakingas už korupcijos tyrimą teisėtvarkos organuose, - sužinojau, kad Jonavos policijos vadovai nutarė atšvęsti V.Čižausko automobilio „Volga“ remontą, gerai prisivaišinę, sėdo už vairo“.
Į neblaivaus V.Čižausko vairuojamą „Volgą“ susėdo visi Jonavos teisėtvarkos organų viršininkai – rajono Priešgaisrinės apsaugos ir vietos policijos vadovai. Tačiau kadangi jau buvo žiemos vakaras, Jonavoje budėjęs kelių policijos patrulis nepažino savo viršininko perdažytos „Volgos“, ir ėmė ją stabdyti. Kadangi V.Čižauskas mieste viršijo greitį, policininkai ėmė jį stabdyti, tačiau kelių policijos viršininkas, numojęs ranka, nuvažiavo toliau – atseit, paskui išsiaiškinsime. Kelių patrulis ėmė vytis savo viršininkų „Volgą“, o pastaroji, važiuodama dideliu greičiu, sugebėjo numušti ant šalikėlio stovintį jonavietį dviejų vaikų tėvą Riabjovą, ir mirtinai jį sužalojo. Tačiau V.Čižauskas, net ir užmušęs žmogų, paliko jį merdėti ant kelio, ir nuskriejo tolyn. Policijos patrulis juos toliau persekiojo, tačiau galingesnė „Volga“ nuo policininkų atitrūko, ir vienoje sankryžoje „Volga“ išmetė „desantą“ – visus jau minėtus girtus pareigūnus. Prie vairo liko vienas V.Čižauskas, kurį prisivijo policijos patrulis. Kelių policininkai nustebo, kai pamatė, kad prie „Volgos“ vairo – jų viršininkas V.Čižauskas. Pastarasis iš karto pasakė savo pavaldiniams, kad jis viską sutvarkys, ir pareikalavo, kad patruliai paliudytų, kad jie nieko nematė.
Kitą dieną policijos raportuose atsirado panešimai, kad jie vijosi „Volgą“, tačiau jos nepagavo, o į policiją prisistatė ir pats V.Čižauskas kartu su savo draugu – Jonavos kriminalinės policijos komisaru Alfredu Ostreika. V.Čižauskas parašė pareiškimą, kad vakar kažkas pavogė jo „Volgą“, o komisaras A.Ostreika paliudija, kad po vagystės pas jį atėjo pats V.Čižauskas ir pranešė apie vagystę – taip neva garantuojamas V.Čižausko alibi, kad jis nusikaltimo naktį pats nevairavo savo „Volgos“. Policijos patruliai parašo, kad jie vijosi nusikaltėlį, tačiau šis pabėgo. Tačiau dėl nužudyto žmogaus Jonavos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, kurią kuravo tas pats A.Valantinas. A.Ostreikos pavaldiniai parašė raportą, kad V.Čižauskas tuo metu, kai įvyko avarija, buvo kitoje vietoje, ir negalėjo būti tos „Volgos“ vairuotoju. Pats A.Ostreika paliudijo, kad buvo su V.Čižausku kartu avarijos metu. „Šioje istorijoje net devyni policijos pareigūnai surašė žinomai melagingus parodymus, paaiškinimus, suklastoja dokumentus“, - pasakojo šią istoriją tyręs A.Beržinis.
Iškeliama byla, kad pavogta „Volga“, o vagis bebėgdamas užmušė praeivį, tačiau vagis nenustatytas. Matyt, ta istorija taip ir būtų pasibaigusi, jeigu ne tas pats A.Beržinis. Jis gavo tikslių duomenų apie šį įvykį ir nuėjo pats Jonavos vyr. Prokurorą A. Valantiną pasidomėti, kaip vyksta tyrimas.
„A.Valantinas žinojo visas šio nusikaltimo detales, - įsitikinęs A.Beržinis, - kai aš nuėjau pas jį į kabinetą, ir pradėjau klausinėti, kodėl iki šiol nenustatytas kaltinamasis, A.Valantinas pradėjo maivytis – atsieit, žinote, tokia situacija, nėra įtariamųjų ir sunku jį rasti. Jis buvo toks įsijautęs pasakodamas, kad labai nustebo, kai paklausiau, ar prokuratūra tiria tik tokią versiją? Mat aš dar prieš tai buvau pasiskaitęs policijos žiniaraštį apie autoįvykius. Apie minėtą autoavariją buvo parašyta, kad „girtas vyriškis ėjo viduriu gatvės, šlitinėjo ir buvo parblokštas „Volgos“. Paklausiau, kas įrašė tą pranešimą ir kas matė, kad auka ėjo neblaivi viduriu gatvės. Pareikalavau, kad prokuratūra iškviestų tą policininką, kuris padarė tą įrašą – juk kaip policininkai galėjo žinoti, kad tas parblokštas vyriškis ėjo viduriu gatvės – juk tai galėjo žinoti tik „Volgos“ vairuotojas. Kai uždaviau šį klausimą, A.Valantinas labai pasimetė – „tiksliai sako, mes nepagalvojome, kas įrašė tokias detales?“. Iš kur policininkai galėjo žinoti, kad auka svirduliavo – juk patrulis buvo gerokai atsilikęs nuo persekiojamos „Volgos“, o daugiau šio įvykio liudininkų nebuvo. Negana to, Riabjovo mirties išvadose rašoma, kad jis mirė nuo automobilio stovo smūgio į galvą – atsiet, jis buvo toks pasviręs, kad „Volga“ jam trenkė tiesiai į galvą“.
A.Beržinis pradėjo aiškintis, kurie policininkai įrašė tas nusikaltimo detales, ir tie klausimai pradėjo kelti didelį nerimą A.Valantinui. „Mes sužinosime, kas padarė tuos įrašus“, - pažadėjo A.Valantinas. A.Beržinis pradėjo juoktis ir pasakė, kad aišku, kad tuos įrašus įrašė policijos budėtojas, tačiau geriau būtų išsiaiškinti, kas budėtojui tai padiktavo. „Tokias nusikaltimo detales galėjo žinoti tik liudininkas, arba žmogus, padaręs autoįvykį“, - buvo įsitikinęs A.Beržinis. Kadangi liudininkų nebuvo, tai sukėlė A.Vakarinui isteriją.
„Kai aš paklausiau A.Vakarino, ar komisaras A.Ostreika tikrai patvirtins, kad pas jį atbėgo Čižauskas ir pranešė, kad jo „Volga“ pavogta?, - pasakojo A.Beržinis, - A.Valantinas atsakė, kad būtinai, nes prokuratūra neva viską patikrino. Tuomet pasiūliau patikrinti tos dienos A.Ostreikos pavaldinio raportus – kur jis tą dieną važinėjo. Pagal dokumentus paaiškėjo, kad tuo metu šis pareigūnas buvo visai kitoje vietoje, apklausinėjo kitus piliečius, todėl fiziškai negalėjo sutikti pas jį atbėgusio V.Čižausko. Paaiškėjo, kad šis pareigūnas surašė melagingą raportą, prašant A.Ostreikai. Kai paaiškėjo šios aplinkybes, tyrimui vadovavęs A.Valantinas pradėjo plauti nuo savęs įtarimus : „Ojojoi, ojojojoi, aš irgi įtariau, kad čia ne viskas švaru“. Kai paklausiau, kodėl jis nekontroliuoja pavaldinių darbo, A.Valantinas atsakė taip : „Jūs supraskite, čia gi policija, čia mes dirbame viename rajone, jus supraskite, čia ne taip paprasta. Mes pažiūrėsime, kas čia darosi“.
Kaip „skilo“ A.Valantinas?
„Tuomet A.Valantinui pasakiau, kad jam tokie „tyrimai“ gali liūdnai baigtis, ir kad jis net netikrina elementarių dalykų, - pasakojo A.Beržinis, - duodami parodymai, o jūs net netikrinate, kur tuo metu buvo policininkai. A.Valantinas aiškinosi, kad jis nesitikėjo, kad policininkai galėtų meluoti. Tačiau man keisčiausias buvo toks A.Valantino klausimas – ar aš dirbu su savo valdžios nurodymu, ar tai tik mano vieno iniciatyva. Jam atsakiau, kad yra padarytas vienas nusikaltimas, o tam, kad jį pridengti, yra padaromi kiti nusikaltimai. Tai sukėlė tokią A.Valantino reakciją: „Vajėzau, kas dabar bus? Reikės atleisti visus policijos darbuotojus. Nebus kam dirbti Jonavos rajone..“. Kai paklausiau, ką jis pats galvoja apie savo karjeros galimybes, ir ar nemano atsistatydinti, A.Valantinas sureagavo, ar šis tyrimas atliekamas su valdžios sankcija? Jam atsakiau, kad jeigu jis viską atlieka su valdžios sankciją, tai gal šį nusikaltimą nuslėpti jam taip pat liepė jo valdžia? A.Valantinas tik žiūrėjo į mane ir nieko neatsakė. Dabar supratau, kad jeigu A.Valantinas gali pridengti tokius policijos vadovų nusikaltimus, reiškia, kad jis gali „pridengti“ ir VSD karininko Vytauto Pociūno nužudymą. Žinant A.Valantino praeitį, galima suprasti, kad jis yra patikimas „klano“ žmogus, kuris visus veiksmus derina su „valdžia“.
Dar didesnis akibrokštas laukė, kai paaiškėjo, kad suklastotas ir Riabjovo mirties ekspertizės aktas. Jame buvo parašyta, kad auka žuvo, jai į galvą atsitrenkus „Volgos“ kėbulo stovą – reiškia, buvo toks, girtas, kad stovėjo pasviręs. Tačiau kai A.Beržinis pareikalavo padaryti Riabjovo palaikų ekshumaciją, paaiškėjo, kad jam sutrupinti blauzdikauliai – reiškia, kad automobilis pirma trenkėsi į jo kojas. Tačiau apie aukos sulaužytus blauzdikaulius A.Valantino patvirtintoje mirties ekspertizėje nebuvo nieko. „Man aukos artimieji pasakė, kad jų tėvo blauzdikauliai sulaužyti, o tai galėjo buti padaryta su automobiliu buferiu, žmogui stovint ar einant per kelią, - sakė A.Beržinis, - kai tai pasakiau A.Valantinui, jis dar labiau nustebo – ką, ir čia klastotė? Suklastotas medicinos aktas? Negali būti? Prokurorui pasakiau, kad viskas toje byloje yra suklastota ir jis tai puikiai žino. Tuomet A.Valantinas pradėjo muštis į krūtinę: „Aš irgi tai įtariau, viską ištirsime iš naujo“. Tačiau tuo pat metu aš sužinojau, kad A.Valantinas jau skambina į Vilnių, į Generalinę prokuratūrą, A.Paulauskui, arba kažkam iš jo buvusios gaujos, ir klausia, ką jam daryti, ir kas čia toks iš VSD atvažiavo, ar jis veikia su savo vadovybės pritarimu. A.Valantinui jo valdžia paaiškino, kad su tuo durniumi neprasidėk, nieko nebus“.
Tuometiniai VSD vadovai Jurgis Jurgelis, Tekorius ir Pėdnyčia tuo pat metu mane įspėjo, kad tik nebandyčiau kelti klausimo dėl A.Valantino, nes kitaip aš „nusiaubsiu visą Jonavos rajoną, nebus kam dirbti“. „tačiau aš iš karto pareikalavau, kad A.Valantinas būtų nušalintas nuo tyrimo, ir bylos imtųsi kitas prokuroras“, - pasakojo A.Beržinis. Tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas, A.Valantinas paliktas tirti šio nusikaltimo. „Kitą dieną pareikalavau ekshumuoti aukos palaikus, ir iš karto pas mane atbėgo teismo medicinos ekspertas, kuris prisipažino, kad suklastoti išvadas dėl mirties priežasties jį privertė prokurorai, - pasakojo A.Beržinis, - tikroji Rebjovo mirties priežastis buvo tai, kad jis gavo smūgį į blauzdikaulius, vėliau – į visą kūną, ir nuo sužalojimų mirė. Komisaras A.Ostreika iš karto pasiprašė atleidžiamas iš darbo, o kiti aštuoni policininkai, parašę melagingus raportus, po to juos iš naujo perrašė, ir parašė, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Kaltininkas Čižauskas iš karto atsigulė į ligoninę, tačiau vis tiek pateko į teismą, ir gavo kelis metus laisvės atėmimo „už nužudymą dėl neatsargumo“. Tai, kad jis buvo neblaivus avarijos metu, niekas net nebandė įrodyti, nors visi žinojo, su kuo jis gėrė ir kur. Tačiau, kiek žinau, Čižauskas realiai bausmės neatliko, gal išsisuko dėl ligos ar panašiai“.
A.Beržinis ir dabar įsitikinęs, kad Jonavos vyr. Prokuroras Algimantas Valantinas puikiai žinojo, kad slepia nusikaltusį policijos vadovą, ir padėjo jam klastoti dokumentus. „Vienintelis dalykas, kurį supratau, kai jis paklausė, ar aš veikiu su valdžios žinia, - pasakojo A.Beržinis, - tuomet supratau, kad jis dengia šį nusikaltimą su Generalinės prokuratūros ir tuometinio jos vadovo A.Paulausko žinia. Jam buvo liepta ir jis šio nusikaltimo netyrė. Po šio įvykio iš darbo Vidaus reikalų ministerijoje greitai buvo atleistas Petras Liubertas (Vienas iš „Ekskomisarų biuro“ steigėjų), nes jis buvo geras Čižausko draugas, ir, kiek supratau, Čižauskas buvo nulėkęs pas P. Liubertą skųstis, tačiau reikalai jau buvo pajudėję, ir jie nebegalėjo jau visiškai „uždengti“ šio nusikaltimo. Tuo metu jau buvo surinkti visi įrodymai, įrodantys, kad šį nusikaltimą įvykdė Čižauskas, surastas net vienas liudininkas, kuris matė, kaip komisaro „Volga“ partrenkė pėsčiąjį. Tačiau man keisčiausia, kad dėl šios istorijos A.Valantinas nė kiek nenukentėjo – greitai jis tapo Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininku. Kiek suprantu, kad dirbti prokuratūroje A.Valantinas jau nebegalėjo, prasidėjo trintis, ir jam pasiūlė – tu geriau laikinai eik į teismą, kol viskas aprims. Taip visada daroma šioje sistemoje. Tačiau vėliau tie patys žmonės, kuriems A.Valantinas buvo ištikimas, jį perkėlė dirbti į Vilnių, Teisingumo ministerijos Teismų departamento direktoriumi. Vėliau – Vilniaus 2-os apylinkės teismo pirmininku, ir galiausiai paskyrė generaliniu prokuroru.
Vartotojų vertinimai: / 9
Varganas Geriausias
2007 August 29
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, dar 1993-1994 m. eidamas Jonavos apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas, bandė nuslėpti vietos policijos viršininko nusikaltimą, kai pastarasis girtas užmušė žmogų, pabėgo iš įvykio vietos, o jam pavaldiems policininkams liepė suklastoti savo raportus.
„Viskas prasidėjo 1994 m. pradžioje, kai gavau operatyvinę informaciją, kad Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas autoavarijoje užmušė žmogų, o tą įvykį bandė nuslėpti, padedamas vietos prokurorų, - LL pasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis, kuris VSD buvo atsakingas už korupcijos tyrimą teisėtvarkos organuose, - sužinojau, kad Jonavos policijos vadovai nutarė atšvęsti V.Čižausko automobilio „Volga“ remontą, gerai prisivaišinę, sėdo už vairo“.
„Viskas prasidėjo 1994 m. pradžioje, kai gavau operatyvinę informaciją, kad Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas autoavarijoje užmušė žmogų, o tą įvykį bandė nuslėpti, padedamas vietos prokurorų, - LL pasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis, kuris VSD buvo atsakingas už korupcijos tyrimą teisėtvarkos organuose, - sužinojau, kad Jonavos policijos vadovai nutarė atšvęsti V.Čižausko automobilio „Volga“ remontą, gerai prisivaišinę, sėdo už vairo“.
Į neblaivaus V.Čižausko vairuojamą „Volgą“ susėdo visi Jonavos teisėtvarkos organų viršininkai – rajono Priešgaisrinės apsaugos ir vietos policijos vadovai. Tačiau kadangi jau buvo žiemos vakaras, Jonavoje budėjęs kelių policijos patrulis nepažino savo viršininko perdažytos „Volgos“, ir ėmė ją stabdyti. Kadangi V.Čižauskas mieste viršijo greitį, policininkai ėmė jį stabdyti, tačiau kelių policijos viršininkas, numojęs ranka, nuvažiavo toliau – atseit, paskui išsiaiškinsime. Kelių patrulis ėmė vytis savo viršininkų „Volgą“, o pastaroji, važiuodama dideliu greičiu, sugebėjo numušti ant šalikėlio stovintį jonavietį dviejų vaikų tėvą Riabjovą, ir mirtinai jį sužalojo. Tačiau V.Čižauskas, net ir užmušęs žmogų, paliko jį merdėti ant kelio, ir nuskriejo tolyn. Policijos patrulis juos toliau persekiojo, tačiau galingesnė „Volga“ nuo policininkų atitrūko, ir vienoje sankryžoje „Volga“ išmetė „desantą“ – visus jau minėtus girtus pareigūnus. Prie vairo liko vienas V.Čižauskas, kurį prisivijo policijos patrulis. Kelių policininkai nustebo, kai pamatė, kad prie „Volgos“ vairo – jų viršininkas V.Čižauskas. Pastarasis iš karto pasakė savo pavaldiniams, kad jis viską sutvarkys, ir pareikalavo, kad patruliai paliudytų, kad jie nieko nematė.
Kitą dieną policijos raportuose atsirado panešimai, kad jie vijosi „Volgą“, tačiau jos nepagavo, o į policiją prisistatė ir pats V.Čižauskas kartu su savo draugu – Jonavos kriminalinės policijos komisaru Alfredu Ostreika. V.Čižauskas parašė pareiškimą, kad vakar kažkas pavogė jo „Volgą“, o komisaras A.Ostreika paliudija, kad po vagystės pas jį atėjo pats V.Čižauskas ir pranešė apie vagystę – taip neva garantuojamas V.Čižausko alibi, kad jis nusikaltimo naktį pats nevairavo savo „Volgos“. Policijos patruliai parašo, kad jie vijosi nusikaltėlį, tačiau šis pabėgo. Tačiau dėl nužudyto žmogaus Jonavos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, kurią kuravo tas pats A.Valantinas. A.Ostreikos pavaldiniai parašė raportą, kad V.Čižauskas tuo metu, kai įvyko avarija, buvo kitoje vietoje, ir negalėjo būti tos „Volgos“ vairuotoju. Pats A.Ostreika paliudijo, kad buvo su V.Čižausku kartu avarijos metu. „Šioje istorijoje net devyni policijos pareigūnai surašė žinomai melagingus parodymus, paaiškinimus, suklastoja dokumentus“, - pasakojo šią istoriją tyręs A.Beržinis.
Iškeliama byla, kad pavogta „Volga“, o vagis bebėgdamas užmušė praeivį, tačiau vagis nenustatytas. Matyt, ta istorija taip ir būtų pasibaigusi, jeigu ne tas pats A.Beržinis. Jis gavo tikslių duomenų apie šį įvykį ir nuėjo pats Jonavos vyr. Prokurorą A. Valantiną pasidomėti, kaip vyksta tyrimas.
„A.Valantinas žinojo visas šio nusikaltimo detales, - įsitikinęs A.Beržinis, - kai aš nuėjau pas jį į kabinetą, ir pradėjau klausinėti, kodėl iki šiol nenustatytas kaltinamasis, A.Valantinas pradėjo maivytis – atsieit, žinote, tokia situacija, nėra įtariamųjų ir sunku jį rasti. Jis buvo toks įsijautęs pasakodamas, kad labai nustebo, kai paklausiau, ar prokuratūra tiria tik tokią versiją? Mat aš dar prieš tai buvau pasiskaitęs policijos žiniaraštį apie autoįvykius. Apie minėtą autoavariją buvo parašyta, kad „girtas vyriškis ėjo viduriu gatvės, šlitinėjo ir buvo parblokštas „Volgos“. Paklausiau, kas įrašė tą pranešimą ir kas matė, kad auka ėjo neblaivi viduriu gatvės. Pareikalavau, kad prokuratūra iškviestų tą policininką, kuris padarė tą įrašą – juk kaip policininkai galėjo žinoti, kad tas parblokštas vyriškis ėjo viduriu gatvės – juk tai galėjo žinoti tik „Volgos“ vairuotojas. Kai uždaviau šį klausimą, A.Valantinas labai pasimetė – „tiksliai sako, mes nepagalvojome, kas įrašė tokias detales?“. Iš kur policininkai galėjo žinoti, kad auka svirduliavo – juk patrulis buvo gerokai atsilikęs nuo persekiojamos „Volgos“, o daugiau šio įvykio liudininkų nebuvo. Negana to, Riabjovo mirties išvadose rašoma, kad jis mirė nuo automobilio stovo smūgio į galvą – atsiet, jis buvo toks pasviręs, kad „Volga“ jam trenkė tiesiai į galvą“.
A.Beržinis pradėjo aiškintis, kurie policininkai įrašė tas nusikaltimo detales, ir tie klausimai pradėjo kelti didelį nerimą A.Valantinui. „Mes sužinosime, kas padarė tuos įrašus“, - pažadėjo A.Valantinas. A.Beržinis pradėjo juoktis ir pasakė, kad aišku, kad tuos įrašus įrašė policijos budėtojas, tačiau geriau būtų išsiaiškinti, kas budėtojui tai padiktavo. „Tokias nusikaltimo detales galėjo žinoti tik liudininkas, arba žmogus, padaręs autoįvykį“, - buvo įsitikinęs A.Beržinis. Kadangi liudininkų nebuvo, tai sukėlė A.Vakarinui isteriją.
„Kai aš paklausiau A.Vakarino, ar komisaras A.Ostreika tikrai patvirtins, kad pas jį atbėgo Čižauskas ir pranešė, kad jo „Volga“ pavogta?, - pasakojo A.Beržinis, - A.Valantinas atsakė, kad būtinai, nes prokuratūra neva viską patikrino. Tuomet pasiūliau patikrinti tos dienos A.Ostreikos pavaldinio raportus – kur jis tą dieną važinėjo. Pagal dokumentus paaiškėjo, kad tuo metu šis pareigūnas buvo visai kitoje vietoje, apklausinėjo kitus piliečius, todėl fiziškai negalėjo sutikti pas jį atbėgusio V.Čižausko. Paaiškėjo, kad šis pareigūnas surašė melagingą raportą, prašant A.Ostreikai. Kai paaiškėjo šios aplinkybes, tyrimui vadovavęs A.Valantinas pradėjo plauti nuo savęs įtarimus : „Ojojoi, ojojojoi, aš irgi įtariau, kad čia ne viskas švaru“. Kai paklausiau, kodėl jis nekontroliuoja pavaldinių darbo, A.Valantinas atsakė taip : „Jūs supraskite, čia gi policija, čia mes dirbame viename rajone, jus supraskite, čia ne taip paprasta. Mes pažiūrėsime, kas čia darosi“.
Kaip „skilo“ A.Valantinas?
„Tuomet A.Valantinui pasakiau, kad jam tokie „tyrimai“ gali liūdnai baigtis, ir kad jis net netikrina elementarių dalykų, - pasakojo A.Beržinis, - duodami parodymai, o jūs net netikrinate, kur tuo metu buvo policininkai. A.Valantinas aiškinosi, kad jis nesitikėjo, kad policininkai galėtų meluoti. Tačiau man keisčiausias buvo toks A.Valantino klausimas – ar aš dirbu su savo valdžios nurodymu, ar tai tik mano vieno iniciatyva. Jam atsakiau, kad yra padarytas vienas nusikaltimas, o tam, kad jį pridengti, yra padaromi kiti nusikaltimai. Tai sukėlė tokią A.Valantino reakciją: „Vajėzau, kas dabar bus? Reikės atleisti visus policijos darbuotojus. Nebus kam dirbti Jonavos rajone..“. Kai paklausiau, ką jis pats galvoja apie savo karjeros galimybes, ir ar nemano atsistatydinti, A.Valantinas sureagavo, ar šis tyrimas atliekamas su valdžios sankcija? Jam atsakiau, kad jeigu jis viską atlieka su valdžios sankciją, tai gal šį nusikaltimą nuslėpti jam taip pat liepė jo valdžia? A.Valantinas tik žiūrėjo į mane ir nieko neatsakė. Dabar supratau, kad jeigu A.Valantinas gali pridengti tokius policijos vadovų nusikaltimus, reiškia, kad jis gali „pridengti“ ir VSD karininko Vytauto Pociūno nužudymą. Žinant A.Valantino praeitį, galima suprasti, kad jis yra patikimas „klano“ žmogus, kuris visus veiksmus derina su „valdžia“.
Dar didesnis akibrokštas laukė, kai paaiškėjo, kad suklastotas ir Riabjovo mirties ekspertizės aktas. Jame buvo parašyta, kad auka žuvo, jai į galvą atsitrenkus „Volgos“ kėbulo stovą – reiškia, buvo toks, girtas, kad stovėjo pasviręs. Tačiau kai A.Beržinis pareikalavo padaryti Riabjovo palaikų ekshumaciją, paaiškėjo, kad jam sutrupinti blauzdikauliai – reiškia, kad automobilis pirma trenkėsi į jo kojas. Tačiau apie aukos sulaužytus blauzdikaulius A.Valantino patvirtintoje mirties ekspertizėje nebuvo nieko. „Man aukos artimieji pasakė, kad jų tėvo blauzdikauliai sulaužyti, o tai galėjo buti padaryta su automobiliu buferiu, žmogui stovint ar einant per kelią, - sakė A.Beržinis, - kai tai pasakiau A.Valantinui, jis dar labiau nustebo – ką, ir čia klastotė? Suklastotas medicinos aktas? Negali būti? Prokurorui pasakiau, kad viskas toje byloje yra suklastota ir jis tai puikiai žino. Tuomet A.Valantinas pradėjo muštis į krūtinę: „Aš irgi tai įtariau, viską ištirsime iš naujo“. Tačiau tuo pat metu aš sužinojau, kad A.Valantinas jau skambina į Vilnių, į Generalinę prokuratūrą, A.Paulauskui, arba kažkam iš jo buvusios gaujos, ir klausia, ką jam daryti, ir kas čia toks iš VSD atvažiavo, ar jis veikia su savo vadovybės pritarimu. A.Valantinui jo valdžia paaiškino, kad su tuo durniumi neprasidėk, nieko nebus“.
Tuometiniai VSD vadovai Jurgis Jurgelis, Tekorius ir Pėdnyčia tuo pat metu mane įspėjo, kad tik nebandyčiau kelti klausimo dėl A.Valantino, nes kitaip aš „nusiaubsiu visą Jonavos rajoną, nebus kam dirbti“. „tačiau aš iš karto pareikalavau, kad A.Valantinas būtų nušalintas nuo tyrimo, ir bylos imtųsi kitas prokuroras“, - pasakojo A.Beržinis. Tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas, A.Valantinas paliktas tirti šio nusikaltimo. „Kitą dieną pareikalavau ekshumuoti aukos palaikus, ir iš karto pas mane atbėgo teismo medicinos ekspertas, kuris prisipažino, kad suklastoti išvadas dėl mirties priežasties jį privertė prokurorai, - pasakojo A.Beržinis, - tikroji Rebjovo mirties priežastis buvo tai, kad jis gavo smūgį į blauzdikaulius, vėliau – į visą kūną, ir nuo sužalojimų mirė. Komisaras A.Ostreika iš karto pasiprašė atleidžiamas iš darbo, o kiti aštuoni policininkai, parašę melagingus raportus, po to juos iš naujo perrašė, ir parašė, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Kaltininkas Čižauskas iš karto atsigulė į ligoninę, tačiau vis tiek pateko į teismą, ir gavo kelis metus laisvės atėmimo „už nužudymą dėl neatsargumo“. Tai, kad jis buvo neblaivus avarijos metu, niekas net nebandė įrodyti, nors visi žinojo, su kuo jis gėrė ir kur. Tačiau, kiek žinau, Čižauskas realiai bausmės neatliko, gal išsisuko dėl ligos ar panašiai“.
A.Beržinis ir dabar įsitikinęs, kad Jonavos vyr. Prokuroras Algimantas Valantinas puikiai žinojo, kad slepia nusikaltusį policijos vadovą, ir padėjo jam klastoti dokumentus. „Vienintelis dalykas, kurį supratau, kai jis paklausė, ar aš veikiu su valdžios žinia, - pasakojo A.Beržinis, - tuomet supratau, kad jis dengia šį nusikaltimą su Generalinės prokuratūros ir tuometinio jos vadovo A.Paulausko žinia. Jam buvo liepta ir jis šio nusikaltimo netyrė. Po šio įvykio iš darbo Vidaus reikalų ministerijoje greitai buvo atleistas Petras Liubertas (Vienas iš „Ekskomisarų biuro“ steigėjų), nes jis buvo geras Čižausko draugas, ir, kiek supratau, Čižauskas buvo nulėkęs pas P. Liubertą skųstis, tačiau reikalai jau buvo pajudėję, ir jie nebegalėjo jau visiškai „uždengti“ šio nusikaltimo. Tuo metu jau buvo surinkti visi įrodymai, įrodantys, kad šį nusikaltimą įvykdė Čižauskas, surastas net vienas liudininkas, kuris matė, kaip komisaro „Volga“ partrenkė pėsčiąjį. Tačiau man keisčiausia, kad dėl šios istorijos A.Valantinas nė kiek nenukentėjo – greitai jis tapo Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininku. Kiek suprantu, kad dirbti prokuratūroje A.Valantinas jau nebegalėjo, prasidėjo trintis, ir jam pasiūlė – tu geriau laikinai eik į teismą, kol viskas aprims. Taip visada daroma šioje sistemoje. Tačiau vėliau tie patys žmonės, kuriems A.Valantinas buvo ištikimas, jį perkėlė dirbti į Vilnių, Teisingumo ministerijos Teismų departamento direktoriumi. Vėliau – Vilniaus 2-os apylinkės teismo pirmininku, ir galiausiai paskyrė generaliniu prokuroru.
REKLAMA
REKLAMA
A. Valantinas: avarijos Skuodo rajone byla bus ištirta objektyviai