Lietuva nesilaikys "skausmingo" euro įvedimo tvarkaraščio, kuris nusmukdytų paklausą ir pakenktų ekonomikai, pareiškė Londone viešintis Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Tuo tarpu Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva greičiausiai nesugebės savo biudžeto deficito iki Europos Sąjungoje (ES) nustatytos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos sumažinti iki Europos Komisijos (EK) nustatyto termino - 2011-ųjų metų.
"Formaliai buvo idėja, kad 2011 metais mes galėsime sumažinti biudžeto deficitą. Tačiau aš nemanau, kad tai įgyvendinama, - sakė I. Šimonytė. - Tam reikia per daug pastangų. Manyčiau, kad realiausi metai sumažinti deficitą iki mažesnės nei 3 proc. BVP ribos būtų 2012-ieji".
"Šios priemonės yra ambicingos, labai skausmingos priemonės, ir, žinoma, yra tam tikros ribos, iki kurių mes galime imtis tokių priemonių, - sakė Premjeras. - Mes nesiekiame sunaikinti visos ekonomikos ir stabilumo mažinant išlaidas, atlyginimus ir pensijas".
"Lietuvai euro reikia kaip galima greičiau, tačiau galimybės turi labai praktiškas ribas ir praktiškas priemones, kurių reikėtų imtis", - sakė A. Kubilius.
"Būtume labai laimingi, jei mūsų kaimynė Estija sugebėtų eurą įsivesti gerokai anksčiau. Tai mums aiškiai parodytų, kokios skirtingos politikos Estija ir Lietuva ėmėsi pastaruosius ketverius ar penkerius metus. Estija ėmėsi labai griežtos fiskalinės politikos, jos biudžetai buvo pertekliniai, o mes turime deficitus. Dabar, recesijos ir finansų krizės metu, tai yra didžiulis skirtumas. Estija kovoja dėl to, kad jos biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP, o mes kovojame, kad jis neviršytų 9 proc.".
Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad skirtingai nuo Latvijos, Lietuva nesikreips į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) pagalbos, nes pati sugeba pasiskolinti tarptautinėse kapitalo rinkose.
"Mes patys įgyvendinome priemones, kurių reikalauja TVF ir ES, todėl turime galimybių pasiskolinti tarptautinėse rinkose, - sakė A. Kubilius. - Galimybės skolintis gerėja, nes mažėja skolinimosi kaina. Tikimės, kad ateinančiais metais kaina dar labiau sumažės".
ELTA primena, kad spalį Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino obligacijų už bendrą 1,5 mlrd. JAV dolerių sumą. Obligacijų pajamingumas yra 462,5 proc. didesnis nei JAV iždo obligacijų.
